Sekite 15min Google
Taip jis kalbėjo Vilniaus apygardos teismui penktadienį planuojant skelbti sprendimą civilinėje byloje, kurioje buvęs vidaus reikalų ministras prašo pripažinti, kad toks šalies vadovo elgesys buvo nepagrįstas.
„Aš niekaip negaliu šito pripažinti, nes ponas Misiūnas tiesiogiai dalyvavo rinkimuose, tiesiogiai dalyvavo partinėje veikloje ir tai man sunkiai derinama su galimybe iššokti jau vos ne kitą dieną į teisėjo mantiją“, – paklaustas, ar savo sprendimą laiko klaida, penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tai yra vienas aspektas, kitas aspektas – vis dėlto nepamirškime to, kad prezidentas nėra notaras ir jis netvirtina kiekvieno teisėjo kandidatūros, kuri yra jam pateikiama. Pagaliau man kartais yra pateikiamos kelios kandidatūros užimti vienai arba kitai vietai. Tai tuomet renkiesi iš tų kandidatų ir nebūtinai tie kandidatai, kurie surinko daugiausia balų atrankos komisijoje, turi būti patvirtinti“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, civilinė byla Vilniaus apygardos teisme buvo atnaujinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pavedimu, pastarajam atsižvelgus į E. Misiūnui palankų Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praėjusių metų spalio sprendimą.
Nacionaliniai teismai buvo atsisakę priimti E. Misiūno ieškinį, konstatavę, kad dalis jo reikalavimų nenagrinėtini teisme, o dalis turi formalių trūkumų, kurių pareiškėjas nepašalino per teismo nustatytą terminą.
Tuo metu EŽTT, konstatavęs pažeidimą, buvusiam ministrui pernai iš valstybės taip pat priteisė 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Eksministras Strasbūro teismui skundėsi po to, kai G. Nausėda netenkino 2020-ųjų gruodį pateikto prašymo skirti jį teisėju.
Šalies vadovas savo sprendimą motyvavo „politiniu atšalimu“.
Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą. Nepaisant to, G. Nausėda vėl nepaskyrė jo teisėju. Tąkart kelią grįžti į teisėjų luomą teisininkui užkirto pasisakymas, jog sulaukęs siūlymo jis svarstytų vėl užimti politinį postą.
Tuo metu vidaus reikalų ministru ir krašto apsaugos viceministru 2016–2020 metų Vyriausybėje dirbęs E. Misiūnas tvirtina prezidento veiksmus vertinantis kaip persekiojimą dėl žodžio laisvės.