Savo pavardės nenorėjęs atskleisti Lietuvos pareigūnas sakė, kad ketvirtadienį Lenkijos žiniasklaidoje pasirodę J.Borkowskio „pasvarstymai apie tariamus Lietuvos valdžios kompleksus diplomatijos kuluaruose sukėlė veikiau šypsenas nei pasipiktinimus“.
„Pasirodo, jog užimamos aukštos pareigos nebūtinai reiškia aukštą vidinę kultūrą“, – BNS sakė Lietuvos diplomatas.
J.Borkowskis ketvirtadienį kalbėdamas Lenkijos parlamente vėl apkaltino Lietuvą esą nesprendžiant lenkų tautinei mažumai svarbių klausimų.
„Manau, kad Lietuvos valdžia turi kažkokių problemų, kažkokių kompleksų, kurie lemia, kad yra bendras nesugebėjimas teigiamai žvelgti į visus klausimus, kurie turi bet kokį lenkišką aspektą“, – sakė pareigūnas.
Jis pridūrė, kad klausimai turi būti išspręsti ir Lenkija to „labai tikisi“.
Lietuva, atmesdama Varšuvos priekaištus, pabrėžia, kad šalyje yra sudarytos geriausios sąlygos lenkams mokytis gimtąja kalba už Lenkijos ribų.
Apžvalgininkai Vilniuje mano, kad kitokį požiūrį į Lietuvą gali lemti ir pasikeitusi Lenkijos užsienio politika, nes Lenkija siekia didesnio vaidmens Europos Sąjungoje ir suartėjo su Rusija. Taip pat pabrėžiamas ir ministro Radoslawo Sikorskio neigiamas asmeninis nusistatymas, nors daugelis pripažįsta, kad ir Lietuva suteikia pretekstą, nes netesėjo pažado leisti pavardes dokumentuose rašyti naudojant lenkiškus rašmenis.
Įtampą taip pat kelia ir pelno neduodančios Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ investicijos į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.
