Sekite 15min Google
Kaip ketvirtadienį pranešė Lenkijos ambasada, patarėjas Radoslawas Grukas (Radoslavas Grukas) Vilniuje susitiko su Lietuvoje veikiančių lenkų nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Teigiama, jog pokalbio metu atkreiptas dėmesys į „nevienodą Trakų rajono savivaldybės požiūrį į mokyklas lenkų mokomąja kalba, dėl kurio Paluknio Longino Komolovskio gimnazija praranda savo savarankiškumą“.
„Lenkijos prezidento atstovas patikino, kad bus nuosekliai remiami veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti įsipareigojimus, kylančius iš Lietuvos ir Lenkijos sutarties dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo“, – rašoma ambasados įraše „Facebook“.
„Jis (patarėjas – BNS) taip pat pabrėžė, kad mokyklų lenkų mokomąja kalba išsaugojimas yra svarbus tautinės tapatybės ir kultūros puoselėjimo aspektas, atitinkantis Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos principus“, – teigiama jame.
BNS rašė, kad dar 2022 metais priimtas Trakų rajono savivaldybės sprendimas reorganizuoti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją į skyrius, prijungiant jas atitinkamai prie Trakų gimnazijos bei Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos.
Tai sukėlė šių mokyklų bendruomenės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų, Lenkijos politikų pasipiktinimą. Jie įžvelgė diskriminaciją, teigė, jog dėl to nepatogumų patirs vaikai, mokytojai.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys yra sakęs, kad ši situacija kenkia dvišaliams santykiams, tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas šią savaitę paragino savivaldybę permąstyti sprendimus dėl mokyklų pertvarkos.
Trakų rajono meras Andrius Šatevičius savo ruožtu vasario mėnesį teigė, kad savivaldybė patiria spaudimą nesilaikyti įstatymų ir išsaugoti dvi lenkakalbes mokyklas. Jis siūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jas perimti savo žinion.
Anot mero, sprendimą paversti minėtas mokyklas skyriais lėmė mažėjantis mokinių skaičius, brangstantis šių įstaigų išlaikymas ir jų neatitikimas galiojantiems teisės aktams.
Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje veikė 57 gimnazijos, kuriose mokyta tautinių mažumų kalba. Lenkų kalba mokyta 29 gimnazijose, buvo mokyklų, kuriose mokyta lenkų ir rusų kalbomis.
Vyriausybė trečiadienį leido Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms mažinti mokinių skaičių.
Pagal pakeitimus, jei minėtos mokyklos yra vienintelės toje vietovėje, baigiamosiose klasėse nuo rugsėjo leidžiama mažinti mokinių skaičių nuo 12 iki aštuonių, o mokinių skaičius mokykloje galės būti mažesnis nei 60.