Ekonomistas interviu BNS pirmadienį teigė, jog nacionalines valiutas su euru susiejusios Lietuva ir Latvija turėtų žengti ir paskutinį žingsnį – prisijungti prie euro zonos. Estija eurą įsivedė 2011 metų pradžioje.
L.Balcerowiczius, Lietuvos sostinėje lankydamasis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto kvietimu, atsakė į BNS klausimus.
- BNS: Po gilios finansų krizės 2009 metais Baltijos šalių ekonomikos šuo metu nuosaikiai auga. Naujausiais Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostatas duomenimis, per krizę sparčiai kritusių Baltijos šalių ekonomikos pagal augimą išlieka tarp lyderių pastaruosius penkis ketvirčius. Kaip galėtumėte paaiškinti tokius pokyčius?
- L.Balcerowiczius: Baltijos šalys yra vidinės devalvacijos pavyzdys. Pastarąjį šių šalių ekonominį nuosmukį lėmė žlugęs didžiulis privataus kredito bumas. Tačiau tada Baltijos šalių vyriausybės ėmėsi reikalingų reformų, įskaitant fiskalinį konsolidavimą, ir kai kurių struktūrinių pertvarkų, ir tai suveikė. Palyginimui, Graikija atidėjo reformas, Graikija neišgyveno privačių kreditų bumo, bet patyrė sisteminį fiskalinį išeikvojimą. Todėl, manau, Baltijos šalys yra geras pavyzdys kai kurioms Vakarų Europos šalims, kurios kovoja su ekonomikos problemomis, nes atideda būtinas korekcijas.
- BNS: Ar manote, jog tokia Baltijos šalių ekonomikos plėtros tendencija išliks ir ateityje? Pavyzdžiui, analitikai prognozuoja, jog Lietuvos BVP kitąmet galėtų augti 3-4 procentus.
- L.Balcerowiczius: Tai labai priklauso nuo išorinės aplinkos, nes Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių bei didžiosios dalies Vidurio Europos šalių, ekonomikos yra mažos. Nei Lietuva, nei Lenkija negali daryti įtakos, pavyzdžiui, Vokietijoje. Reformos, kurios didina ekonomikų konkurencingumą, yra vienintelė gera reakcija. Aš tikiuosi, kad tai tęsis ir po rinkimų Lietuvoje. Reformos yra vieninteliai geri sprendimai spręsti vidines ir išorines problemas.
- BNS: Ar po 2009 metų krizės sustiprėjusios Lietuva ir kitos Baltijos šalyje gali būti atsparios euro zonos krizei?
- L.Balcerowiczius: Niekas nėra atsparus. Tai yra masto klausimas – kiek kiekviena šalis gali būti atspari. Lenkija taip pat nėra atspari, nors šalyje gyvena 38 milijonai gyventojų. Klausimas – kaip galima sustiprinti atsparumą.
- BNS: Lietuvos Vyriausybė iki šiol puoselėjo planus prie euro zonos prisijungti 2014 metais. Ar manote, jog tai yra realus siekis?
- L.Balcerowiczius: Aš labai gerbiu Lietuvos premjerą Andrius Kubilių ir visą Vyriausybę dėl to, ką jie padarė. Aš manau, tai rimti žmonės, ypač premjeras. Jie nesiūlytų to, kas nėra realistiška. Bendrai kalbant, Baltijos šalys yra kitokioje situacijoje nei Lenkija, Vengrija ar Čekija, nes Lietuva ir Latvija jau yra beveik euro zonoje, nes jų valiutos yra susietos su euru. Manau, būtų prasminga žengti ir paskutinį žingsnį.
- BNS: Kokią naudą Lietuva gautų prisijungus prie euro zonos?
- L.Balcerowiczius: Didžiausi pasiekimai jau pasiekti dėl stabilumo. Kaip ir minėjau, Lietuva jau beveik yra euro zonoje. Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis prisijungus prie euro zonos, prisidėtų prie stabilumo euro zonoje, nes euro zonai taip pat reikia disciplinos. Ir Baltijos šalys yra reikalingos disciplinos pavyzdys. Aš sakyčiau, kad Lietuva nieko neprarastų, tačiau euro zona laimėtų, nes Baltijos šalių balsai sustiprintų stabilumą euro zonoje.
- BNS: Ko reikėtų pasimokyti iš krizių?
- L.Balcerowiczius: Pirmiausia – fiskalinis išeikvojimas yra pavojingas ne tik euro zonai, bet už jos ribų. Antra, turėtų būti užkirstas kelias struktūrinių reformų atidėliojimui, darbo užmokestis neturėtų augti sparčiau nei produktyvumas. Trečia, šalių monetarinės politikos turėtų būti išmintingesnės. Bendrai kalbant, euro zonos problemos patvirtina seną tiesą – bloga politika po kurio laiko yra netinkama žmonėms. Gera politika, net jei ji iš pradžių yra nepopuliari, yra naudinga žmonėms.
- BNS: Ačiū už pokalbį.
