Sekite 15min Google
Perrinkimo sieks Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, Plungės rajono meras Audrius Klišonis bei Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė ir keli kiti savivaldybių vadovai.
Biržų rajono merės pareigų sieks dabartinė vicemerė Astra Korsakienė, Joniškio rajono – vicemerė Indrė Stalnionienė.
Seimo narys Simonas Gentvilas sieks Vilniaus miesto mero posto, Simonas Kairys kandidatuos į Kauno miesto merus, o parlamentaras Viktoras Pranckietis – į Kauno rajono.
Buvęs Seimo narys Juozas Baublys sieks tapti Varėnos rajono meru vietoje Algio Kašėtos, nutarusio nebesiekti perrinkimo.
Tuo metu į Raseinių rajono merus kandidatuos buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Tomas Gailius, žinomas dėl to, kad buvo pranešėjas įstaigą anksčiau krėtusiame skandale.
„Kandidatai yra partijos ryšys su bendruomene. Jie gerai pažįsta savo miestą ar rajoną, žino, kuo gyvena skirtingos seniūnijos, girdi vietos žmonių rūpesčius“, – tarybos posėdyje sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Čia mūsų stiprybė – žmonės, kurie jau dirba bendruomenėse, turi vietos gyventojų pasitikėjimą ir gali telkti kitus“, – pridūrė ji.
Kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašus Liberalų sąjūdis turės 49 savivaldybėse, dalyje jų partija kandidatų į merus nekels.
S. Kairys BNS sakė keliantis sau tikslą patekti į antrą turą Kauno mero rinkimuose. Pasak politiko, antro pagal dydį Lietuvos miesto gyventojų apklausos rodo, kad tai įmanoma, o dėl vietos antrajame ture jis varžysis su konservatorių kandidatu Šarūnu Jasiukevičiumi.
„Kauno meras Visvaldas Matijošaitis jau per tiek laiko priima sprendimus savaip, kaip jam atrodo, yra atitrūkęs nuo realijų, atitrūkęs nuo to, kuo gyvena žmonės. Mes norime grąžinti pagarbą faktams, duomenims, naudoti gyvenimo kokybės indeksą, jo rodiklius ir jų pagalba siūlyti ne tai, ką mes įsivaizduojame, bet kur yra tikrosios problemos mieste“, – teigė kandidatas į Kauno merus.
„Čekiukų“ bylų dalyviai
Tarp iškeltų kandidatų yra ir perrinkimo sieksiantys „čekiukų“ byloje figūruojantys Trakų rajono meras Andrius Šatevičius ir Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna. Kol vyksta bylinėjimasis, jie yra sustabdę narystę partijoje.
A. Šatevičiui anksčiau spalį teisėsauga pateikė įtarimus dėl savivaldybei padarytos didesnės nei 5 tūkst. eurų turtinės žalos. Teisėsaugos duomenimis, jis galimai neteisėtai kompensavosi už kurą ir mobiliojo ryšio paslaugas patirtas išlaidas.
Politikas kaltę neigia ir pabrėžia, kad abejones dėl tarybos nario veiklos išlaidų dokumentų iškėlė pats, gerokai anksčiau iki teisėsaugai pateikiant įtarimus.
Tuo metu Kaišiadorių rajono meras Š. Čėsna šiemet birželį buvo nuteistas dėl to, kad neteisėtai pasisavino 4,4 tūkst. eurų. Jis taip pat neigia kaltę ir apskundė nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kandidatais į Tauragės rajono ir Pagėgių merus iškelti taip pat dabartiniai savivaldybių vadovai Dovydas Kaminskas ir Vaidas Bendaravičius. Po to, kai jie prisipažino neteisėtai pasisavinę savivaldybės lėšas, jie šiemet „čekiukų“ bylose buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
V. Čmilytė-Nielsen žurnalistams sakė, kad sprendimus dėl kandidatų į merus kėlimo priėmė skyriai, o partijos taryba juos tik tvirtino.
„Tiesiog laukiame teisėsaugos galutinių sprendimų, o visi kandidatai, kurie sulaukė įtarimų, yra susistabdę narystes. Ir, na, jau kada baigsis jų problemos, jie įrodys savo nekaltumą, bus išteisinti, tuomet priims kitus sprendimus“, – teigė politikė.
„Šiandieną tai yra skyriaus sprendimas ir jų pasirinkimas, kokius kandidatus kelti, kurie sulaukė didžiausio pasitikėjimo“, – pridūrė ji.
A. Šatevičius ir Š. Čėsna šeštadienį atsisakė BNS komentuoti situaciją.
Programoje – gyventojų įgalinimas, priedangos
Liberalai šeštadienį taip pat patvirtino savivaldos rinkimų programą. Joje žada įgalinti gyventojus patiems spręsti savo ir bendruomenės klausimus, o dalį biudžeto skirstyti per vietos bendruomenes.
„Politikų pareiga – sudaryti sąlygas kiekvienam veikti, spręsti dėl savo gyvenimo, šeimos ir bendruomenės. Mūsų pasiūlymas – stipresnė ir savarankiškesnė savivalda“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Rinkimų programoje – šiuolaikiškų priedangų ir slėptuvių įrengimas, viešojo transporto vystymas ir pagal galimybes – nemokamo, daugiau investicijų į dviračių takus, atsinaujinančią energetiką ir renovaciją.
Švietimo srityje partija žada plėsti neformaliojo švietimo krepšelį ir kultūros pasą, mažinti biurokratiją bei telkti savivaldybes pasirengti 2029 metais įsigaliosiančiam slenkstiniam dešimtokų pasiekimų patikrinimui.
Programoje taip pat numatyta stiprinti sveikatos prevenciją, tolygiau paskirstyti medikus tarp savivaldybių, sudaryti vienodas sąlygas viešajam ir privačiam sveikatos sektoriui, o švietimo įstaigose tiekti ekologišką maistą.
Liberalai žada siekti didesnio savivaldos finansinio savarankiškumo, didesnės mokesčių dalies savivaldybių biudžetams ir „oranžinio koridoriaus“ verslui, o kiekvienoje jų valdomoje savivaldybėje žada įsteigti vyriausiojo ekonomisto pareigybę.
Savivaldos rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.
Per 2023 metais vykusius tiesioginius merų ir savivaldybių tarybų narių rinkimus Liberalų sąjūdis iškovojo 144 mandatus iš 1558, partijos atstovai vadovauja devynioms savivaldybėms.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad geru savivaldos rinkimų rezultatu laikytų Liberalų sąjūdžio atstovavimo savivaldybių tarybose ir merų pareigose padidėjimą.
Partijos rinkimų štabui vadovaus parlamentarė Edita Rudelienė.
