„1991-ųjų liepos 31-ąją Lietuva patyrė skaudų smūgį, nukreiptą į paskelbtos nepriklausomybės pamatus. Tą naktį pasienio poste dirbę pareigūnai valstybės ir jos žmonių interesus laikė aukščiau asmeninių, todėl, nepasidavę provokacijai, paaukojo savo gyvybes“, – sakė komisijoje Medininkuose žuvusių pareigūnų artimųjų vardu kalbėjęs Šarūnas Orlavičius.
„Medininkų tragedija – tai reikšmingas įvykis Lietuvos valstybingumo kelyje, tad tokios dienos įprasminimas atmintina diena svarbus ir visai Lietuvai, ir pačių žuvusių istorinės atminties išsaugojimui“, – teigė jis.
1991 metų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija sovietų omonininkai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus: Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių. Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją.
Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas.
Dar tris omonininkus – Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlyniką ir Aleksandrą Ryžovą – Lietuvos teismai griežčiausia bausme nuteisė už akių, nes Rusija atsisako juos išduoti.
