Pirmą kartą šių pratybų istorijoje bus išbandyti šalių veiksmai ir bendradarbiavimas tuo atveju, jei tektų veikti pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnį, įtvirtinantį kolektyvinės gynybos principą, kai šalys narės ginkluoto puolimo prieš bet kurią iš jų atveju ateitų viena kitai į pagalbą. Šių metų scenarijus modeliuos įvykius, kai tariamos grėsmės židinys laipsniškai susiformuoja šiaurinėje euroatlantinės erdvės dalyje ir sukelia potencialią grėsmę NATO šalims ir tarptautinei bendruomenei ne tik tiesioginiais kariniais veiksmais, bet ir galimomis kibernetinėmis bei informacinėmis atakomis.
Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, pratybų metu sieks patikrinti pasirengimą veikti vadinamoje 5-ojo straipsnio situacijoje, taip pat patikrinti esamus nacionalinius sprendimų priėmimo būdus ir procedūras strateginiu politiniu lygmeniu, išbandyti, kaip Lietuvoje veikia NATO atsako į krizes vadove numatytos priemonės. Šių pratybų metu taip pat siekiama didinti nacionalinių institucijų, dalyvaujančių tarptautinių krizių valdyme, ekspertų žinias NATO krizių valdymo srityje. Mokymuose realios karinės pajėgos nebus naudojamos.
Pratybose dalyvaus diplomatai, civiliai ir kariniai atstovai iš visų NATO šalių ir jų atstovybių prie NATO, Aljanso strateginių karinių vadaviečių – Sąjungininkų pajėgų operacijų ir Sąjungininkų pajėgų transformacijos štabų. Jas stebės Jungtinių Tautų, ES, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai. Kadangi pagal pratybų scenarijų konfliktas vyksta šiaurinėje euroatlantinės erdvės dalyje, pratybose dalyvaus ir NATO nepriklausančių šalių – Suomijos ir Švedijos – atstovai. Pratyboms vadovaus Šiaurės Atlanto Taryba, jų kuratorius – NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Nuo 1992 m. septynioliktą kartą rengiamose NATO CMX pratybose Lietuva dalyvaus jau penktą kartą. 2004 metais Lietuva NATO krizių valdymo pratybose dalyvavo stebėtojos teisėmis.
