„Aš labai pragmatiškai svarstau ir A, ir B, ir C, ir D variantus, mes turime visus formatus – ir dvišalius, ir daugiašalius – ir dvišalius ten, kur jie realūs ir veikia, nes kai kurie (dvišaliai susitarimai – BNS) būtų gal labai faina, bet nebus. Tą darau, ką įmanoma padaryti, bet ten, kur negalima turėti tam tikro susitarimo, mes turime bendrus veiksmus ginti savo teritorijos plotą su seserinėmis divizijomis“, – LRT laidoje „Forumas“ sakė ministrė.
BNS rašė, kad gegužės pradžioje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Lenkijos premjero Donaldo Tusko pasirašytoje sutartyje numatyta, kad „ginkluotos agresijos jų teritorijose atveju šalys teikia savitarpio pagalbą, įskaitant karines priemones“.
Šalių lyderiai teigė, kad toks susitarimas nepakeičia NATO, kuriai priklauso abi šalys.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis praėjusią savaitę Žinių radijui sakė, kad Lietuvai panašių dvišalių iniciatyvų imtis nereikia, nes jos gali sukelti abejonių dėl pasitikėjimo NATO.
Paryžiaus ir Varšuvos ryšiai sustiprėjo po to, kai 2023 metais premjero pareigas pradėjo eiti D.Tuskas, jo vadovaujama partija Pilietinė koalicija laimėjo visuotinius rinkimus ir nutraukė beveik dešimtmetį trukusį konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) valdymą.
