Šis politinis įsipareigojimų dokumentas numato konkrečius paramos Lietuvos institucijoms projektus branduolinio saugumo srityje: remti Branduolinio saugumo kompetencijos centrą, stiprinti sienų apsaugą, kriminalines pajėgas.
„Tai yra tik antra valstybė ES ir NATO, kuri pasirašė šį planą, kuris yra svarbus žingsnis pirmyn, kuriant galimybes sustabdyti branduolinių medžiagų kontrabandą. (...) Tai užtikrins, kad branduolinės medžiagos nepateks į teroristų ir blogų veikėjų rankas. Tai yra labai svarbus žingsnis pirmyn, ir mes esame dėkingi jūsų šaliai už jos prisiimtą lyderystę“, – sakė J.Kerry antradienį per sutarties pasirašymo ceremoniją.
Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, jog šios sutarties pasirašymas yra ženklas, kad kad JAV išlieka strategine Lietuvos partnere.
„Tai yra ne tik Amerikos rūpestis, bet ir pasaulinė problema. Branduolinių medžiagų neplatinimas arba užkardymas turėtų būti visų mūsų rūpestis. Kaip ir terorizmas neturi sienų, taip ir pastangos užkardyti šį blogį neturi turėti sienų. Kiekviena šalis tikrai gali rasti sau vaidmenį šiame procese. Mes tą ir pademonstravome“, – sakė L.Linkevičius.
Kaip portalas 15min.lt yra rašęs, Lietuva nėra tapusi branduolinių medžiagų kontrabandininkų koridoriumi, per mūsų šalį tik kartą bandyta gabenti branduolines medžiagas – 1993 metais buvo aptiktas tokio tipo pavojingas krovinys.
 |
| Dalios Plikūnės nuotr./Linas Linkevičius ir Johnas Kerry |
Bet branduolinių medžiagų kontrabandos grėsmė nėra tik teorinė problema. Vien pernai Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA) užfiksavo 160 neteisėtų veiksmų, susijusių su branduolinėmis medžiagomis, iš jų 24 buvo susiję su vagystėmis arba praradimu. Tai liudija, kad branduolinių medžiagų patekimas į neteisėtas rankas yra reali grėsmė, kovai su kuria išskirtinį dėmesį skiria JAV.
2010 m. balandį Vašingtone JAV prezidentas Barack‘as Obama sušaukė pirmąjį Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo 47 šalių vadovai. Vašingtono viršūnių susitikimas buvo skirtas sutelkti tarptautinės bendruomenės pastangas užtikrinant, kad medžiagos, iš kurių galima pagaminti branduolinių bombų (plutonis, smarkiai prisodrintas uranas), nepatektų į teroristų ir kontrabandininkų rankas.
Susitikime priimtas komunikatas ir veiksmų planas, valstybių lyderiai prisiėmė konkrečius įsipareigojimus: atsisakyti stipriai prisodrinto urano, kurti Branduolinio saugumo kompetencijos centrus, prisijungti prie svarbių branduolinio saugumo konvencijų.
