Pradėdamas savo kalbą, kurią sakė lenkiškai, o baigė lietuvišku „ačiū“, prezidentas pažymėjo esąs kilęs iš Aukštaitijos – šiaurės Lietuvoje gyveno jo protėviai.
Kaip pabrėžė B.Komorowskis, svarbu, kad lenkai ir lietuviai kartu švenčia nepriklausomybės atgavimą. Jis priminė, kad šiemet minimos ne tik 95-osios Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, bet ir 1863 m. sukilimo prieš carinės Rusijos priespaudą 150-osios metinės.
„Šios kovos atmintis – labai svarbi. Ji padeda suprasti kelius, kurie 1918 m. privedė prie dviejų nepriklausomų valstybių sukūrimo“, – kalbėjo jis ir priminė, kad anuomet tiek lenkai, tiek lietuviai turėjo dainų vieni apie kitus. Pavyzdžiui, žemaičiai dainavo: lenkai neprapuolė, kol žemaičiai gyvi.
Abi valstybės ir vėliau buvo kartu atsidūrusios prieš pavojus, o praėjusio amžiaus 8-ojo ir 9-ojo deš. sandūrose turėjo atkurti savo nepriklausomybę.
„Šiandien, realizuodami nacionalinius tikslus, vadovaudamiesi nacionaliniais interesais, einame ta pačia kryptimi. Kartu priklausome demokratiniam pasauliui, NATO ir ES“, – teigė B.Komorowskis.
Susitiks su Lietuvos lenkais
Po kalbų S.Daukanto aikštėje prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą, Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai, pasirengimą rudenį Vilniuje vyksiančiam Rytų Partnerystės viršūnių susitikimui.
Vėliau B.Komorowskis bendraus su vietos lenkų bendruomene, padės gėlių prie 1863 m. sukilimo aukų paminklo Lukiškių aikštėje.
Tinkamas laikas ryžtingai gerinti santykius
Vizito išvakarėse interviu Lenkijos radijui B.Komorowskis pareiškė, kad dabar – tinkamas laikas galvoti apie ryžtingas pastangas pagerinti dvišalius santykius.
„Važiuoju (į Vasario 16-osios iškilmes – red. past.) palaikyti gerą abiejų valstybių vadovų lankymosi tradiciją, prisimenant Nepriklausomybės atkūrimą, kuris anuomet mus išskyrė, tačiau dėl tos patirties tapsime turtingesni ir protingesni. Dėl to važiuoju būdamas įsitikinęs, kad dabar yra momentas, kai galima galvoti apie ryžtingą Lenkijos ir Lietuvos santykių pagerinimą“, – teigė jis.
Anot prezidento, po Seimo rinkimų, kuriuose Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) užsitikrino aštuonis mandatus, tapo valdančiosios koalicijos nare ir turi savo atstovų Vyriausybėje, susiklostė nauja padėtis: „Turiu vilties, kad ši padėtis bus palanki gilesniam bendradarbiavimui tarp valstybių ir etninių bendruomenių, o lenkų mažuma Lietuvoje įgis galimybę geriau rūpintis savo interesais Lietuvos valstybės politikos, kurią nuo šiol kurs kartu, rėmuose.“
B.Komorowskis pažymėjo, kad Lenkijai reikia stengtis ramiai, be pykčio ir spaudimo patarti, kaip geriausia spręsti opias problemas. Abiem šalims esą reikia tartis dėl konkrečių dalykų, įskaitant ekonomikos veiksnius, ir dėl sričių, susijusių su Lietuvos lenkų sentimentais – kalba, kultūra, švietimu, tautos paminklais.
Kartu jis išreiškė viltį, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių kurti ypatingus politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su Lenkija atrodys savaime suprantama, „nes mus sieja bendra istorija ir interesai, kylantys ir bendros narystės ES ir NATO“.
Ministras atsiprašė
Pernai lapkričio 11-ąją D.Grybauskaitė nevyko į Varšuvą dalyvauti Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjime, į kurį ją buvo pakvietęs B.Komorowskis. Jai esą sutrukdė neatidėliotini su vidaus politika susijusių klausimai – buvo formuojama valdančioji koalicija ir naujoji Vyriausybė.
Pastaruosius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Praėjusią savaitę su vizitu Lenkijoje viešėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius interviu Lenkijos spaudai atsiprašė dėl 2010 metų balsavimo Seime, kai buvo atmestas siūlymas vardus ir pavardes dokumentuose leisti rašyti lenkiškais, o ne vien lietuviškais rašmenimis. Šį žingsnį sukritikavo D.Grybauskaitė, o premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad ministrui nereikėjo atsiprašyti, nes tam nebuvo pagrindo, jis esą neturėjo įgaliojimų tai daryti.
Pernai prezidentė buvo pareiškusi, kad „geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma“. Vėliau jos patarėja Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad šalies vadovė pasisako už „pauzę ne aukščiausio lygio, o išimtinai ceremoniniams susitikimams“.
