Nepriklausoma tarptautinė organizacija „Institutas ekonomikai ir taikai“ surikiavo valstybes pagal jų taikos lygį, kurį išmatavo remdamasi tokias temas kaip saugumas visuomenėje, vidaus ir išorės konfliktų mastas bei militarizavimo laipsnis atitinkančiais rodikliais. Anot tyrėjų, visuotinės taikos lygio kritimą 2013-aisiais nulėmė žmogžudysčių skaičius, Bendrajam vidaus produktui (BVP) tenkanti karinių išlaidų dalis bei politinis nestabilumas.
Geriausia situacija taikos atžvilgiu buvo Islandijoje, Danijoje, Naujojoje Zelandijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, prasčiausia – Afganistane, Somalyje, Sirijoje, Irake bei Sudane.
Matuojant indekso pasikeitimo lygį, Lietuva įrašyta 109 numeriu. Taikos situacija šalyje nuo 2008-ųjų pagerėjo 7 procentais.
Lietuva 2012-aisiais buvo tarp mažiausiai smurto tramdymui lėšų skyrusių valstybių – ji tam išleido 3 proc. BVP arba 2,135 mln. dolerių (5,24 mln. litų).
„Institutas ekonomikai ir taikai“ išmatavo ir kitą rodiklį – „Pozityvų taikos indeksą“, atspindinti gebėjimą kurti ir palaikyti taikią visuomenę.
Lietuva pagal šį rodiklį užėmė 29 vietą iš 126 šalių ir tapo viena iš nedaugelio „demokratijų su trūkumais“ bei vidutinių pajamų valstybių, patekusių į 30-tuką.
Šiuo atžvilgiu Lietuvoje geriausiai įvertintas laisvas informacijos srautas, teisingas išteklių paskirstymas ir geri santykiai su kaimynais, o prasčiausiai – žemas korupcijos lygis, dideli žmogiškieji ištekliai, gerai veikianti valdžia, patikima verslo aplinka bei kitų teisių pripažinimas.
