Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, COVID-19 genomo sekoskaitos stebėsena padės geriau aptikti šalyje cirkuliuojančias COVID-19 atmainas.
„Gauta informacija leis Vyriausybei priimti reikalingus ir informuotus pandemijos valdymo sprendimus“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikime.
Sekoskaitą ketinama vykdyti tol, kol Lietuvoje tęsis COVID-19 epidemija, tyrimo rezultatais numatoma dalytis viešai.
SAM nupasakojo ir tai, kaip vyks sekoskaitos tyrimas.
Tam atsitiktinai bus atrenkami PGR metodu ištirti teigiami COVID-19 mėginiai, užtikrinant, kad būtų gaunama bent po du mėginius iš kiekvienos apskrities, o likęs mėginių skaičius būtų paskirstytas pagal naujų atvejų išsidėstymą apskrityse.
„Šis procesas apima mėginių surinkimą iš diagnostinių laboratorijų ir pristatymą į sekoskaitos tyrimus atliekančias laboratorijas, jose vykdomas mėginių paruošimas, sekoskaitos atlikimas, bioinformatinė analizė ir duomenų interpretacija, vėliau informacija apie rezultatus pateikiama Vyriausybei ir visuomenei“, – nurodė ministerija.
Imtis vykdyti plataus masto COVID-19 genomo tyrimus prie prezidentūros sudaryta Sveikatos ekspertų taryba rekomendavo dar lapkričio 16-ąją.
Lietuva turi tam reikiamą infrastruktūrą, tačiau tyrimai iki šiol vyko nedidele apimti, tik mokslininkų iniciatyva.
COVID-19 genomo sekos tyrimų poreikis dar labiau išaugo, kai Europoje aptikta su Jungtine Karalyste siejama COVID-19 atmaina B.1.1.7. Šis viruso variantas plinta sparčiau.
COVID-19 genomo sekos tyrimus anksčiau savo iniciatyva atliko Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų sveikatos universitetas ir Santaros klinikos. Mokslininkai minėtos atmainos neaptiko.
