Kaip pavydį palyginimui galėtume pateikti Vokietiją — 70 proc. visų vokiečių, vyresnių nei 14 metų, aktyviai dalyvauja grupių, draugijų ir organizacijų veikloje. 36 proc. taip pat dirba ir visuomeniniais pagrindais. Iš šis skaičius linkęs didėti — tai yra 2 proc. daugiau nei prieš penkerius metus.
8 proc. lietuvių neranda sau patinkančios visuomeninės veiklos.
Jokia visuomenine ar socialine veikla neužsiima net 70 proc. Lietuvos gyventojų ir tik 11 proc. gyventojų teigia randantys laiko papildomai visuomeninei veiklai. Dar 3 proc. tokios veiklos ketina atsisakyti, o 16 proc. gyventojų visuomenine veikla ketina užsiimti ateityje, rodo „Iniciatyvos fondo“ viešosios nuomonės apklausa, kurią atliko tyrimų bendrovė „Spinter“.
Pasak „Iniciatyvos fondo“ direktorės Ingos Smirnovienės, tyrimu buvo siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į papildomą, asmeninės iniciatyvos ir entuziazmo reikalaujančią veiklą.
„Tyrimo rezultatai nenustebino, nors tikėjomės, kad visuomeninei veiklai neabejinga didesnė Lietuvos gyventojų dalis. Aktyvus daugumos dalyvavimas visuomeninėje veikloje mažai tikėtinas, tačiau didesnis tokios veiklos palaikymas būtų siektinas“, — sakė I. Smirnovienė.
Ketinimą užsiimti visuomenine veikla ateityje dažniau išreiškė aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai. Tokia veikla užsiimti ar ją tęsti apskritai dažniau ketina moterys. Visuomenine veikla užsiimančių entuziastų yra beveik po lygiai visose amžiaus kategorijose. Esminio skirtumo tarp gaunamų pajamų dydžio ir visuomeninio aktyvumo neužfiksuota.
Neranda laiko ir reikalo
Didžioji dauguma — 48 proc. apklaustųjų — teigė visuomenine veikla neužsiimantys dėl laiko stokos, nes jį skiria kitiems prioritetams. Tai iš dalies suprantama — kad sukurtų sau ir savo šeimai bent jau minimalų gyvenimo lygį, lietuviai turi dirbti nepalyginamai daugiau nei vakariečiai. Tačiau 36 proc. tegia, kad tokiai veiklai net nejaučia poreikio.
Dar 8 proc. Lietuvos gyventojų neranda sau patinkančios visuomeninės veiklos, 7 proc. nepasitiki savo sugebėjimais, 6 proc. nesirenka papildomos veiklos, nes niekas iš jų draugų ar pažįstamų tokia veikla neužsiima, o dar 6 proc. nežino nuo ko pradėti. Netikinčių, kad visuomeninė veikla gali ką nors pakeisti, netikinčių asmeninės iniciatyvos galia arba nepasitikinčių visuomeninę veiklą vykdančių organizacijų skaidrumu buvo po lygiai — po 5 proc.
Laisvu nuo mokslų ar darbo metu lygiai pusė apklaustųjų teigė laiką leidžiantys sodyboje, sode ar tiesiog gamtoje. Dar 29 proc. pramogauja lankydamiesi klubuose arba žiūrėdami televizorių. 22 proc. apklaustųjų laisvalaikį skiria sportui, 9 proc. literatūrai, o dar 5 proc. renkasi užsienio kalbas. 13 proc. apklaustųjų teigė neturintys jokių pomėgių.
Orientuoti į pramogas
Sportą laisvalaikiu dažniau renkasi vyrai ir jaunesnio amžiaus šalies gyventojai. Aukštesniojo išsimokslinimo bei didžiausių pajamų apklaustieji laisvą nuo darbo laiką leidžia gamtoje.
„Nagrinėjant tyrimo duomenis, susidaro įspūdis, kad didžioji mūsų šalies gyventojų dalis visą laisvą laiką daugiausia skiria pramogoms. Tik nedidelė dalis savo laiką nukreipia mokymuisi, kultūrai ar kitai prasmingai veiklai“, — sakė I. Smirnovienė.
Šiais metais „Iniciatyvos fondas“ Alytaus, Utenos ir Tauragės apskrityse įgyvendina iniciatyvos skatinimo programą „Sugaukime rytojų 2008“, kuria siekiama paskatinti aktyvumą ir bandyti spręsti aktualias konkrečios vietovės socialines ar aplinkosaugines problemas.
Kur dinsta laikas?
Neseniai pasirodė ir kito sociologinio tyrimo rezultatai, bent iš dalies iš dalies paaiškinantys, kur dingsta mūsų laisvas nuo darbo laikas. Jo duomenimis, kas trečias lietuvis per savaitę tris valandas praleidžia prekybos centruose, o kiek mažiau nei penktadalis šalies gyventojų tarp prekių vaikšto penkias valandas per savaitę, nors nebūtinai ką nors perka. Kitaip sakant, prekybos centruose leidžiamas laisvalaikis.
Tačiau sociologinės spklausos duomenimis, beveik 45 proc. moterų ir 40,6 proc. vyrų niekada nesilanko kavinėse, baruose, klubuose ir diskotekose t.y., bent jau vietose, kur vyksta kokia nors komunikacija — didžiąją laiko dalį lietuviai praleidžia darbe ir prie televizoriaus, kaime — ir prie radijo.
Antras pagal populiarumą laisvalaikio leidimo būdas — spauda. Periodinius leidinius kiek daugiau skaito moterys.
Trečioje laisvalaikio leidimo vietoje — susitikimai su draugais. Apklausos duomenimis, jiems daugiau dėmesio skiria vyrai, tuo tarpu moterys kiek daugiau laiko užsiima hobiu — mezgimu, piešimu ir pan.
Penktoje laisvalaikio leidimo vietoje knygų skaitymas, kuris taip pat populiaresnis tarp moterų, šeštoje - sportas, kuriam kiek daugiau dėmesio skiria vyrai.
45 proc. apklaustųjų laisvalaikį leidžia kartu su šeima (dažniau moterys), 16,8 proc. su šeima ir draugais (dažniau vyrai), 18,3 proc. su draugais (daugiau vyrų), 8,2 proc. — vienatvėje (tarp jų daugiau moterų).
5 proc. moterų ir 4 proc. vyrų darbas siekia 13-16 valandų per dieną.
Įdomu tai, kad daugiau nei pusė respondentų teigė visai neskiriantys dėmesio vaikų auklėjimui. Paklausti, kiek valandų per savaitę praleidžia auklėdami vaikus, 56,5 proc. vyrų ir 50,6 proc. moterų atsakė tam neskiriantys nė kiek laiko.
Nė kiek laiko šeimos laisvalaikio organizavimui neskiria beveik 30 proc. Lietuvos gyventojų, iki 2 valandų per savaitę — 28,6 proc., 2-4 valandas — 17,6 proc., 5-8 val. 10.6 proc. apklaustųjų.
Paklausti, kiek trunka vidutinė jų darbo diena, 57,4 proc. moterų ir 43,4 proc. vyrų minėjo 4-8 valandas, 43,7 proc. vyrų ir 28,3 proc. moterų teigė dirbantys po 9-12 valandų.
Tad tikriausiai klystame sakydami, kad Lietuvoje gyvenimas blogas — galbūt jis ne tiek blogas, kiek nuobodus ir gūdus?
