Jis, kaip ir dar maždaug 50 kursantų iš įvairių Europos šalių, o taip pat Turkijos, Egipto ir JAV, mėnesį Klaipėdos universitete mokėsi lietuvių kalbos. Tokie vasaros kalbos ir kultūros kursai čia rengiami jau septintus metus. Pramokti mūsų kalbos atvyko studentai, dėstytojai, vertėjai, verslininkai, kitų profesijų atstovai, keletas lietuviškų šaknų turinčių užsieniečių. Šiandien universitete vyks kursų užbaigtuvės – bus įteikti diplomai.
Eriko iš JAV šaknys – lietuviškos. „Mano seneliai gimę Lietuvoje. Senelis labai seniai grįžo iš JAV į Lietuvą ir dingo. Senelė su mano tėvu kalbėjo angliškai, tad tėvelis pamiršo kalbą. Mano mama gali suprasti lietuviškai, bet nekalba. Mano tėtis praėjusią savaitę iškeliavo anapilin. Prieš mėnesį jam sakiau, kad labai noriu studijuoti lituanistiką, o jis pasakė – „važiuok“, todėl aš čia”, – puikiai su amerikietišku akcentu lietuviškai pasakojo Erikas.
Pirmuosiuose vasaros kursuose Vilniaus universitete Erikas lankėsi dar prieš 14 metų ir vėl į juos sugrįžo prieš trejus metus. „Ateinantį rudenį aš sugrįšiu čia. Norėčiau dirbti kaip savanoris mokytojas ir pagyventi Lietuvoje kurį laiką. Amerikoje dirbu savanoriu mokytoju kalėjime“, – pasakojo Erikas.
Laura iš Estijos su „15min“ žurnaliste lietuviškai bendravo kone be jokio akcento. „Atvykau čia, nes mano mama yra lietuvė, noriu pasitobulinti lietuvių kalbą. Bendrauju su mama lietuviškai – tad lyg ir moku kalbą, lyg ir ne, nes niekada jos nesimokiau ir gramatikos gerai neišmanau“, – sklandžiai dėstė mergina.
Savo lietuvių kalbos žiniomis dėstytojus šokiravo Sergejus iš Maskvos. Jokių sąsajų su Lietuva neturintis vaikinas galėtu būti tikru pavyzdžiu, su kokia aistra galima mokytis svetimos kalbos. Į vasaros kursus Sergejus atvyko pirmą kartą, Lietuvoje porą kartų jis viešėjo kaip turistas.
Studentai iš užsienio juokavo, kad Lietuvą jiems primins gardūs cepelinai, pagirtinas alus, gardi gira ir neskanios kiaulės ausys.Lietuvių kalbos prieš trejus metus jis pradėjo mokytis lietuviškoje mokykloje Maskvoje. „Labai domiuosi istorija. Lietuvių kalba labai sena, viena seniausių iš indoeuropiečių kalbų, mane tai sudomino“, – sakė Sergejus. Jis teigė, kad didžiausia problema, jog Maskvoje nėra su kuo pasišnekučiuoti lietuviškai ir lavinti kalbos, tačiau jaunuolis ketina ieškoti galimybių ja naudotis, kad nepasimirštų.
Tilis iš Vokietijos šiuo metu gyvena Briuselyje ir dirba Europos Parlamente. „Kalbu angliškai, prancūziškai, tai Vakarų Europos kalbos, norėjau išmokti kalbėti ir viena Rytų Europos kalba. Man sakė, kad tai sena, įdomi kalba“, – sakė Tilis.
Mažiausiai lietuvių kalbos žinių turintys ir meiliai pradinukais vadinami studentai per pirmuosius vasaros kursus išmoko ne tik papasakoti apie save, tačiau jau žinotų ir kaip užsisakyti maistą kavinėje, kaip bendrauti banke ar parduotuvėje.
Šių kursų koordinatorė Jūratė Derukaitė teigė, kad užsieniečių mokymo metodai įvairūs. Pagal kalbos mokėjimo lygį jie buvo suskirstyti į šešias grupes. Mažiausiai žinantys mokomi žaidžiant žaidimus, pažengusieji žiūri filmus, vėliau juos aptaria. Studentams buvo parengta kultūrinė programa – jie lankėsi Klaipėdos muziejuose, Kretingos vienuolyne, keliavo po Žemaitiją, aplankė visas buvusias ir esamą Lietuvos sostines – Vilnių, Trakus, Kernavę, Kauną. Kalbų entuziastai dalyvavo ir šventiniuose vakarėliuose – ragavo pačių pagamintus nacionalinius patiekalus, šoko ir dainavo.