Pernai šalies gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių – neigiamos neto migracijos (daugiau emigravusiųjų negu imigravusiųjų) ir neigiamos natūralios kaitos (daugiau mirusiųjų negu gimusiųjų). Pagrindinę mažėjimo dalį – 92,7 procento – lėmė neigiama neto migracija. Per pastaruosius trejus metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 121,9 tūkst. (3,6 %).
2010 m. gyventojų skaičius sumažėjo 59 savivaldybėse, o padidėjo tik Neringos savivaldybėje (4,5 %). Daugiausia gyventojų sumažėjo Šiaulių rajono (4,4 %), Visagino ir Šilutės rajono (po 4,3 %), Radviliškio (3,9 %), Ukmergės ir Akmenės (po 3,8 %) rajonų savivaldybėse. Penkių didžiųjų miestų savivaldybių gyventojų skaičius 2010 m. sumažėjo nevienodai: Alytaus – 4,8 %, Šiaulių – 3,6 %, Kauno – 3,4 %, Klaipėdos – 2,7 %, Panevėžio – 2,6 % ir Vilniaus – 1,1 %.
Emigracija. 2010 m. 83,5 tūkst. emigrantų deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos – tai 3,8 karto daugiau negu 2009 m. Vidutiniškai per metus 1 000 gyventojų teko 25,4 emigranto (2009 m. – tik 6,6).
Emigrantų skaičiaus didėjimui įtakos turėjo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Savo nuolatinės gyvenamosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę galėjo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau. Pernai balandžio–rugpjūčio mėnesiais emigracijos srautas iš Lietuvos buvo didžiausias – vidutiniškai per mėnesį savo išvykimą deklaravo 10,7 tūkst. emigrantų. Paskutinius keturis 2010 m. mėnesius deklaruotos emigracijos srautas sumažėjo (vidutiniškai per mėnesį – 6,1 tūkst. emigrantų).
Per pastaruosius dvejus metus kas antras emigrantas buvo 20–34 metų. 2010 m. vaikai iki 14 metų amžiaus sudarė 10,2 procento visų emigrantų (2009 m. – 11,9 %).
Jungtinė Karalystė ir Airija – patraukliausios valstybės, į kurias emigruoja didžioji dalis gyventojų iš Lietuvos. 2009 m. daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, o pernai – kas antras. Į Airiją 2009 m. emigravo 14 procentų visų emigrantų, o 2010 m. – 16 procentų. Padidėjo emigrantų į Norvegiją skaičius – nuo 0,8 tūkst. 2009 m. iki 4,9 tūkst. 2010 m.
Imigracija. Imigracijos srautas mažėja. 2010 m. į Lietuvą imigravo 5,2 tūkst. žmonių – 1,3 tūkst. mažiau negu 2009 m. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 1,6 imigranto (2008 m. – 2,8, 2009 m. – 1,9). Pernai dauguma – 4,2 tūkst., arba 79,7 procento, – atvykusiųjų buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.
Daugiau negu pusė (60,7 %) visų imigrantų 2010 m. buvo 20–39 metų amžiaus gyventojai (2009 m. – 56 %).
2010 m. daugiausia asmenų į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,4 tūkst.), Rusijos Federacijos (0,4 tūkst.), JAV, Baltarusijos ir Vokietijos (po 0,3 tūkst.), Ispanijos ir Norvegijos (po 0,2 tūkst.).
Gimstamumas. Penkerius metus didėjęs gimstamumas pernai sumažėjo. 2010 m. gimė 35,9 tūkst. kūdikių, arba 734 mažiau negu 2009 m.. Gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 8,8 2004 m. iki 11 2009 m., o pernai sumažėjo – iki 10,9.
Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2009 m. buvo 1,55 (2008 m. – 1,47), kai gyventojų reprodukcijai užtikrinti šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 2,1. Maždaug kas trečias vaikas gimė santuokos neįregistravusiems tėvams.
2010 m. 45 savivaldybėse gimusiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, buvo mažesnis negu šalies vidurkis. Mažiausiai gimusiųjų 1000 gyventojų teko Kaišiadorių rajono (7,1), Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono (po 7,9) savivaldybėse, o daugiausia – Vilniaus rajono (14,1), Druskininkų (13,6) ir Biržų rajono (13) savivaldybėse.
Mirtingumas. Dvejus metus mažėjęs mirtingumas pernai šiek tiek padidėjo. 2010 m. mirė 42,1 tūkst. žmonių, 82 žmonėmis daugiau negu 2009 m. Pernai 1000 gyventojų teko 12,8 mirusiojo. Aukščiausią lygį nuo 1950 m. mirtingumas buvo pasiekęs 2007 m. – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo, o kitus dvejus metus mirtingumas mažėjo (2008 m. – 13,1, 2009 m. – 12,6).
2009 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 67,5, moterų – 78,6 metų. Palyginti su 2008 m., vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 1,2, moterų – 1 metais. Šiek tiek sumažėjo skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės – 2008 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 11,3 metų trumpesnė nei moterų, o 2009 m. – 11,1 metų.
2010 m. mirė 154 vaikai iki vienų metų amžiaus, arba 27 mažiau negu 2009 m. Pernai 1000 gimusiųjų teko 4,3 mirusio vaiko iki vienų metų (2009 m. – 5).
Mirtingumo lygis savivaldybėse labai skirtingas. 2010 m. 42 savivaldybėse bendras mirtingumo rodiklis buvo didesnis negu šalies vidurkis. Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Vilniaus miesto, Radviliškio ir Šilutės rajonų savivaldybėse 1000 gyventojų teko 21,6–19,4 mirusiojo, o Molėtų rajono, Alytaus miesto, Vilniaus ir Tauragės rajonų savivaldybėse – 9–10,4.
Santuokos. Septynerius metus kasmet didėjęs santuokų skaičius 2009–2010 m. mažėjo. Pernai buvo įregistruota 18,7 tūkst. susituokusių porų, tai 1,8 tūkst. porų mažiau negu 2009 m. Santuokų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 4,5 2001 m. iki 7,2 2008 m., o 2009 m. sumažėjo iki 6,2 ir 2010 m. – iki 5,7.
Pernai Neringos, Visagino, Vilniaus miesto, Pagėgių savivaldybėse 1000 gyventojų teko 8,8–7,3 santuokos, o Joniškio, Kupiškio, Anykščių ir Telšių rajonų savivaldybėse – 4,2–4,3.
Ištuokos. 2010 m. įregistruota 10 tūkst. ištuokų, tai 722 daugiau negu 2009 m. Pernai 100 santuokų teko 53 ištuokos (2009 m. – 45). Pastaruosius septyniolika metų ištuokų rodiklis išlieka pastovus – 1 000 gyventojų vidutiniškai tenka 3 ištuokos.
2010 m. 27 savivaldybėse ištuokų skaičius 1 000 gyventojų buvo didesnis negu šalies vidurkis (3). Daugiausia ištuokų 1 000 gyventojų teko Visagino (4,6), Kupiškio rajono (4,4), Neringos (4), Druskininkų (3,9) ir Akmenės rajono (3,7) savivaldybėse, o mažiausiai – Trakų (1,9), Šilalės (2), Švenčionių (2,1) rajonų savivaldybėse.
