Daugiau nei 200 specialistų aiškinsis, kokiais metodais verbuojami žmonėmis savo šalyse ir ten, kur jie vyksta dirbti. Jie nagrinės, ar tai vyksta tranzito valstybėse, tirs, kokie faktoriai didina riziką būti parduotiems priverstiniam darbui, tai pat kokie prevenciniai veiksmai eliminuotų tuos faktorius, kokie atsakingų institucijų ir organizacijų veiksmai užkardytų tokią nusikalstamą veiką.
Projekto biudžetas siekia beveik 400 tūkst. eurų (1,38 mln. litų), Lietuvoje skirta 15 tūkst. eurų (51,7 tūkst. litų). 2012 metų gegužę planuojama padėti vykdyti projektą. 213 specialistų dirbs iš visų devynių valstybių – darbdaviai, mokslininkai, teisėsaugos pareigūnai ir kt.
Planuojama, kad 2013 metais Lietuvai pradėjus pirmininkauti ES, projektas dėl priverstinio darbo bus pristatytas tarptautinėje konferencijoje Vilniuje.
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus patarėjos Redos Sirgedienės teigimu, Lietuvoje iki šiol teismo nėra pasiekusi nė viena baudžiamoji byla dėl šių nusikaltimų. Lietuvoje tyrimai buvo atlikti, bet paskui jie perkvalifikuoti.
Šiemet dėl prekybos žmonėmis atliekama 11 tyrimų, pernai jų buvo aštuoni.
Vilniuje antradienį vyko apskritojo stalo diskusija „Bendradarbiavimas Baltijos jūros regione – nusikalstamumo užkardymo iniciatyvos“. Po jos žurnalistams pristatytas būsimas projektas.
Pareigūnų duomenimis, lietuviai nuo priverstinio darbo dažniausiai nukenčia Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Skandinavijos valstybėse.
Dažniausiai priverstinio darbo aukomis tampa vyrai, bet nukenčia ir moterys. Migrantus nusikalstamai įdarbinti stengiamasi dažiausiai žemės ūkyje ir tuose darbuose, kurie tarp vietos gyventojų nėra populiarūs.
Žmogus nesugeba savęs identifikuoti kaip aukos. Gėda prisipažinti, kad apgavo.
Anot R.Sirgedienės, tai, kad Lietuvoje nuosprendis nebuvo paskelbtas nusikalstamo priverstinio darbo organizatoriams ir vykdytojams, lemia šio nusikaltimo specifika: nukentėjęs žmogus vengia apie tai kalbėti, o sutikusiuosius išvargina ilgas nusikaltimo tyrimo procesas. Atėjus kaltininko teismo dienai, auka dažniausiai būna išvykusi ir susiradusi naują darbą.
„Žmogus nesugeba savęs identifikuoti kaip aukos. Gėda prisipažinti, kad apgavo“, – sakė pareigūnė.
Tačiau dėl šių nusikalstamų veikų, dėl kurių nukentėjo lietuviai, nuosprendžiai buvo paskelbti užsienio valstybėse.
Prekybos žmonėmis priverstiniam darbui tyrimas vyksta taip pat Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Latvijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje.
