Daugėja energiškai efektyvių būstų
Per pirmuosius šių metų keturis mėnesius Lietuvoje buvo užregistruoti ir paskelbti 9705 pastatų energinio naudingumo sertifikatai, iš kurių 5509 buvo tipiniai butų sertifikatai ir 4196 pastatų energinio naudingumo sertifikatai, atliekant skaičiavimus.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo suteikta kone perpus daugiau A klasės energinio naudingumo pastatų sertifikatų nei prieš metus tuo pačiu metu.
Surinkti duomenys parodė, kad per vos 4 mėnesius vienam pastatui Lietuvoje buvo suteikta itin aukšta – A+ klasės energinio naudingumo klasė. Gyventojų ir statytojų skatinimas susirūpinti energiniu naudingumu akivaizdžiai duoda vaisių, nes per metų ketvirtį buvo suteikta kone perpus daugiau A klasės energinio naudingumo pastatų sertifikatų nei prieš metus tuo pačiu metu. Minėti sertifikatai išduodi penkiems pastatams, kai 2014 metų pirmąjį ketvirtį tokių tokių vos 3.
Akivaizdus ir B klasės energinio naudingumo sertifikatų šuolis, prieš metus jų išduoda buvo 628, o pastaraisiais metais net 1003 pastatams. O C klasės energinio naudingumo sertifikatai suteikti 977 pastatams.
Pastatų sertifikavimo dinamika rodo, kad nors ir nežymiai, bet itin aukštos energinio efektyvumo klasės pastatų Lietuvoje daugėja.
Daugėja sertifikatų
Pastatų sertifikavimo dinamika rodo, kad šalyje ne tik daugėja energiškai efektvyių namų, bet didėja ir išduodamų energinio naudingumo sertifikatų skaičius.
Pastarieji Lietuvoje pradėti išduoti 2007 metais, nuo tada iki 2015 m. balandžio jau yra užregistruota 100 300 pastatų energinio naudingumo sertifikatų. Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje daugėja energiškai efektyvių pastatų, nuolat keliami energinio efektyvumo reikalavimai. Vadovaujantis teisės aktais nuo 2014 m. pradžios visų naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B, o nuo 201 m. turės būti ne žemesnė kaip A.
Tam, kad energinio naudingumo sertifikatų skaičius itin šoktelėjo pastaraisiais metais, didelę įtaką turėjo nuo 2013 m. sausio įsigaliojusios naujos statybos įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis parduodantysis ar nuomojantysis butą privalo klientui pateikti buto energinio naudingumo sertifikatą.
Sertifikavimo dinamikos duomenys rodo, kad energiškai efektyvių namų šalyje kasmet nors ne itin žymiai, bet daugėja.
Taigi per pastaraisiais metais iš viso užregistruota ir paskelbta 40 360 pastatų energinio naudingumo sertifikatų, iš kurių 16 605 pastatų energinio naudingumo sertifikatai išduoti atliekant skaičiavimus, o 23 755 yra tipiniai butų sertifikatai, kurie išduoti neatliekant skaičiavimų, o priskiriant butui žemiausią energinio naudingumo klasę.
Tai, kad susirūpinimas pastato energiniu efektyvumu didėja, įrodo tai, kad iš 2014 m. užregistruotų ir paskelbtų 16 605 pastatų energinio naudingumo sertifikatų atliekant skaičiavimus, net 6 pastatai buvo A+ klasės, 16 A – klasės, o 2378 B klasės energinio naudingumo pastatų sertifikatai.
Palyginti su 2013 metais iš 16 522 pastatų energinio naudingumo sertifikatų A++ energinio naudingumo klasės pastatų nebuvo užregistruota, 1 pastatas kuriam suteiktas A+ energinio naudingumo klasė ir 1 A energinio naudingumo klasės pastatas.
2012 m. pastatų energinio naudingumo sertifikatų užregistruota ir paskelbta buvo kur kas mažiau – 3966, iš kurių: A+ klasės energinio naudingumo pastatų sertifikatų registruota nebuvo, bet buvo užregistruoti 2 A klasės energinio naudingumo pastatų sertifikatai, 994 B klasės energinio naudingumo pastatų sertifikatai ir 2028 C klasės energinio naudingumo sertifikatai.
Sertifikavimo dinamikos duomenys rodo, kad energiškai efektyvių namų šalyje kasmet nors ne itin žymiai, bet daugėja. Matyti, kad energiniu efektyvumu rūpinasi ne tik naujai statomų namų gyventojai. Padidėjęs registruojamų sertifikatų skaičius rodo, kad gyventojams rūpi ir turimų namų energinė klasė.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
