Ekonomistai ir psichologai sutaria, jog Lietuvoje spaudimas dėl darbo – didesnis nei užsienyje.
Vakaruose, pabaigus vidurinę mokyklą, jaunuoliai paprastai neskuba stoti į universitetus – jie renkasi keliones, darbą savanoriu užsienio labdaros organizacijoje ar kokią kitą veiklą ir tik tuomet imasi aukštojo mokslo.
„Užsieniečiai išties pernelyg neskuba įsisukti į darbų, būsto paieškų, mokesčių sūkurį. Vakaruose nieko nestebina ir universitete tebesimokantis 30- metis. Manau, taip yra todėl, kad vakariečiai tiesiog turi geresnes finansines sąlygas“, – svarstė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak jos, užsienyje valstybės parama, tėvų pajamos jaunimui leidžia neskubant išsirinkti, ko jie iš tiesų nori, ramiai pabaigti mokslus, o tik tuomet kibti į darbus.
„Pas mus jauni žmonės daugeliu atvejų yra tiesiog priversti anksti pradėti dirbti. Valstybės parama nėra didelė, tėvai retai išgali išlaikyti besimokantį jaunuolį. Be to, pas mus perspektyvių specialybių – vos kelios“, – teigė J.Varanauskienė.
Anot jos, Lietuvoje prestižinėmis laikomos ekonomisto, vadybininko, teisininko specialybės, tad konkurencija didžiulė, be to, darbdaviai reikalauja darbo patirties.
„Nenuostabu, kad jaunimas pradeda dirbti studijuodamas jau pirmuose kursuose. Užsienyje daugiau įvairovės, daugiau specialybių, nišų: ten gali gerai dirbti ir uždirbti būdamas, kad ir dumblių tyrinėtoju. O pas mus kelių „prasimušti“ kur kas mažiau, tad visi ir stengiasi kuo greičiau „įšokti į traukinį“, – įsitikinusi J.Varanauskienė.
Kitokios tradicijos
„CV.lt“ portalo darbo rinkos ekspertas Tadas Rimkus pripažino, jog 27–28 metų žmogus be jokios darbo patirties potencialiam darbdaviui atrodytų „gan keistai“.
„Žinoma, atsižvelgiama, ką žmogus per tą laiką veikė – jei mokėsi užsienyje, kur gana įprasta baigti universitetą tokio amžiaus, tuomet, manau, būtų pažiūrėta teigiamai. Tačiau jei neveikė nieko – atrodytų tikrai keistai“, – teigė T.Rimkus.
Pasak jo, Danijoje yra įprasta baigus aukštąją mokyklą atsikvėpti, metus ar porą pakeliauti. P lietuviai pirmiausia nori atsistoti ant kojų ir tik tuomet ilsėtis.
„Manau, tai ne vien ekonomikos, bet ir tradicijų dalykas. Tačiau persistengti nevertėtų: jei jaunuolis mėgina susirasti sezoninį darbą, tai išties sveikintina. Tačiau pirmakursis, ieškantis rimtų pareigų studijų metu, turėtų pirma gerai pagalvoti, ar išties jam to reikia“, – patarė T.Rimkus.
Anksti įsidarbinti – įprasta
Psichologai lietuvių veržimąsi dirbti taip pat linkę aiškinti ekonomine situacija.
„Užsieniečiai išties linkę pradėti dirbti vėliau, bet manau, tai glaudžiai susiję su ekonomine padėtimi. Juk daugybė lietuvių tebegyvena ties skurdo riba, tad nenuostabu, kad tėvai neišgali išlaikyti studijuojančių jaunuolių“, – pasakojo psichologas Gediminas Navaitis.
Anot jo, ekonominė situacija diktuoja ir psichologinę atmosferą.
„Užsienyje gana populiaru baigus mokyklą pasiimti laisvus metus, pakeliauti, galbūt padirbėti kažkur savanoriu, atsipūsti ir ramiai pasirinkti, ką nori veikti toliau. Lietuviui tai būtų didžiulė tragedija – pas mus visi, baigę mokyklą, tuoj pat puola stoti į universitetus“, – sakė G.Navaitis.
