Alytaus darbo rinkoje jau skamba pavojaus varpai. Norėdama sumažinti gamybos sąnaudas ir efektyvinti įmonės valdymą bendovės „Snaigė“ vadovybė iki metų pabaigos Alytuje ketina atleisti 300, o Kaliningrado gamykloje – 180 darbuotojų. Miesto darbo rinka iki šiol jaučia „Alytaus tekstilės“ bankroto padarinius – kai prieš metus čia atleista per 1,1 tūkst. darbuotojų. Bedarbių gretos didėja ir Klaipėdoje bei Šiauliuose.
Laisvų darbo vietų mažiau
Šių metų rugsėjį, palyginti su pernykščiu, laisvų darbo vietų Alytuje sumažėjo perpus. Alytaus darbo biržos (ADB) atstovai patvirtino, jog bedarbių nuolat daugėja. „Bent Alytaus mieste situacija nėra gera. Šiaip bedarbių čia niekada netrūko, o ypač dabar, kai tokia padėtis visoje Lietuvoje“, – sakė ADB Darbo rinkos analizės bei prognozės skyriaus vedėjas Arūnas Dambrauskas. Jo manymu, pokyčiai pasaulio finansų sferoje stipriai veikia ir mūsų šalies darbo rinką.
Ekonominę krizę pradėjome jausti dar kovo mėnesį. Jau tada ėmė mažėti darbo vietų skaičius, nes vienoje didelėje įmonėje šalių susitarimu atleista 100 darbuotojų.Rugsėjo mėnesį ADB įregistruoti 667 ieškantys darbo žmonės, o spalio 1 dieną tokių buvo jau 2887. Per šiuos metus užregistruoti 4186 asmenys, ieškantys darbo. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, darbo jėgos pasiūla padidėjo 3,6 proc. Daugiausia naujų darbo vietų užregistruota paslaugų sferoje. Šių metų rugpjūtį užregistruotos 396 naujos laisvos darbo vietos. Palyginti su pernai, naujų laisvų darbo vietų tik 16 daugiau. Daugiausia užregistruotų naujų darbo vietų teko pardavėjams, pardavėjams-kasininkams, siuvėjams, dažytojams, montuotojams, santechnikams, suvirintojams, virėjams. Mėnesio pabaigoje registruotos 273 laisvos darbo vietos.
Krizę pajuto jau kovą
Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė neslėpė, kad krizė juntama, bet tikino, kad tokios dramatiškos situacijos kaip prieš aštuonerius metus nebus. Šiauliuose ir Šiaulių rajone nedarbo lygis 2007–2008 m. išaugo atitinkamai nuo 3 iki 3,9 proc. Šiuo metu darbo ieško apie 4600 žmonių, o darbo vietų per devynis šių metų mėnesius sumažėjo 40 proc., palyginti su pernai. „Ekonominę krizę pradėjome jausti dar kovo mėnesį, – tikina G.Kuprevičienė. – Jau tada ėmė mažėti darbo vietų skaičius, nes vienoje didelėje įmonėje šalių susitarimu atleista 100 darbuotojų.“
Didžiausia krizė Šiauliuose buvo 1999–2000 metais. Tuomet Šiauliai vadinti bedarbių sostine, nes nedarbas siekė 20 proc., iš nevilties blaškėsi 20 tūkst. bedarbių. „Tokios situacijos tikrai nebus, – ramino G.Kuprevičienė. – Tada griuvo didžiulės pramonės įmonės, o žmonės į gatvę buvo išmesti kaip akli kačiukai. Dabar žmonės žino, kas yra darbo rinka.“
Labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Jų reikia apie 150. Konkurencija didėja
Padidėjus nedarbui, gausėja ir kuriozinių situacijų. Pasak Šiaulių darbo biržos vadovės, kai kurie žmonės pyksta, kai vos užsiregistravę gauna pasiūlymą dirbti. Mat tikėjosi kurį laiką pagyventi iš pašalpų ir pailsėti. Tam tikra prasme krizė naudinga darbdaviams, ieškantiems darbuotojų. Pernai darbdaviai ieškojo žmogaus, o dabar jau gali rinktis. Į nekvalifikuoto darbininko vietą pretenduoja 6–8 žmonės, į kvalifikuoto – du. Itin didelė konkurencija į tarnautojo (15–20 žmonių) ir pardavėjo (10–15 žmonių) vietas, todėl šios srities darbdaviai turi galimybę atsirinkti geriausius.
Nors nedarbas išaugo, kai kurių darbuotojų trūksta. „Labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, – sakė pašnekovė. – Jų reikia apie 150. Kiek žinau, trūkumas iki šiol kompensuojamas vairuotojais iš Baltarusijos, Ukrainos. Taip pat trūksta siuvėjų. O štai statybininkų reikia mažiau.“ Pasak direktorės, augant nedarbui labiausiai nukenčia išsilavinimo neturintys žmonės. Ypač sunku tiems, kas ilgai dirbo siauros specializacijos darbus. Pavyzdžiui, dvidešimt metų šlifavo detales. Fabrikas uždarytas, žmogus nieko daugiau nemoka. „Gruodį, sausį ir vasarį bus sunkiausia, – prognozuoja G.Kuprevičienė. – Tačiau situacija mūsų mieste nėra tragiška.“
Paklausiausi jūrininkai
Klaipėdos darbo biržoje nuo rugpjūčio irgi pastebimas bedarbių gausėjimas. Per mėnesį čia ieškodami darbo užsiregistruoja daugiau kaip šimtas asmenų. Pasak Klaipėdos darbo biržos vadovo Andriaus Adomaičio, šalies mastu Klaipėdos regionas neišsiskiria: „Kaip ir visur, bendra ekonominė padėtis daro įtaką didesniam bedarbių skaičiui, tik, laimė, kol kas uostamiestis išvengė masinių didelių įmonių atleidimų. Pastaruosius 2–3 mėn. rodikliai auga, dažniau darbo ieško statybininkai, siuvėjai, vairuotojai, kreipiasi mokytojų. Paklausiausi lieka su specifiniu jūriniu išsilavinimu susiję specialistai: jūrininkai, laivų statytojai. Įmonės ieško laivų metalinių konstrukcijų suvirintojų, laivo korpuso remontuotojų. Kadangi regione netrukus duris atvers trys dideli prekybos centrai, paklausūs prekybininkai, ieškoma draudimo agentų, inžinierių, padaugėjo pasiūlymų vertėjams.“
Per rugsėjo mėnesį Klaipėdos miesto darbo biržoje užsiregistravo 1083 asmenys, ieškantys darbo, o spalio 1-ąją jau įregistruota 4840 bedarbiai, daugiau nei pusė jų – moterys. Klaipėdos rajone rugsėjį darbo ieškojo tik 200 gyventojų, o spalį užregistruota 900 bedarbių.
