Pasak G.Valaikos, lęšiškieji ir banguotieji debesys Lietuvoje sutinkami gana retai.
„Tokie dažniau pastebimi kalnuotuose regionuose, tačiau būna ir kitur. Per daug nelendant į plačią teorinę dalį, tokios bangelės formuojasi, kuomet skirtinguose atmosferos sluoksniuose pučia nevienodo stiprumo vėjas ir savotiškai pašiaušia ramesnio oro sluoksnį. Vienur oras leidžiasi, kitur kyla. Taip pasirodo debesys (susikondensuoja drėgmė), o kitur susidaro sausas oro intarpas ir susikondensavusios drėgmės (debesų) nėra“, – skelbiama minėtoje feisbuko paskyroje.
Jis komentavo feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ Augustinos Piečienės paskelbtas nuotraukas, užfiksuotas gegužės 1-ąją Skuodo rajone, Mosėdyje.
G.Valaika nurodo, jog šiuo atveju iki maždaug 1,5 km aukščio vėjas buvo silpnas, tačiau nuo 2-2,5 km aukščio – daug stipresnis.
„Ne visi žino, kad banguoja ne tik ežerai ar jūros, bet ir atmosfera, tik bangavimas joje sunkiau pastebimas“, – aiškino meteorologas.
Pasak meteorologo, prieš tai tą pačią dieną buvo pasirodę ir lęšiškieji debesys (lot. lenticularis).
„Jie irgi dažniau stebimi kalnuotose vietovėse, bet būna ir lygumų kraštuose. Juos irgi užfiksavo Augustina Skuodo apylinkėse. Puikiai“, – rašė jis.
