Rusijos agresija Ukrainoje Lietuvą jau paskatino susirūpinti strategiškai svarbių objektų apsauga, ypač energetikos sektoriuje. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą saugo penkios dešimtys Viešojo Saugumo tarnybos profesionalų, rūpinamasi ir į Lietuvą atplaukiančio laivo-saugyklos „Independece“ saugumu.
Terminalas, Kauno hidroelektrinė, atominė elektrinė – tik keli strateginiai objektai, kuriems patyrus žalą, padariniai visai valstybei gali būti kritiniai. Ekspertai sako, kad grėsmės tokiems objektams yra „tradicinės“ – teroristiniai, kibernetiniai ir informaciniai išpuoliai.
Teroristiniai išpuoliai turbūt yra ne problema. Kitos dvi grėsmės, kurias reikia mokėti atpažinti, turėti išbandytas atsako priemones, apsigynimo planus, – sako NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro skyriaus vedėjas dr. Arūnas Molis.
„Teroristiniai išpuoliai turbūt yra ne problema. [...] Kitos dvi grėsmės, kurias reikia mokėti atpažinti, turėti išbandytas atsako priemones, apsigynimo planus“, – sako NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro skyriaus vedėjas dr. Arūnas Molis.
Bandant užkirsti kelią tokioms grėsmėms NATO Lietuvoje pirmą kartą surengė energetinės infrastruktūros apsaugos pratybas. Ekspertai iš įvairų šalių pagal iš anksto parengtus scenarijus sprendžia, kaip užtikrinti tokių objektų apsaugą per teroristines ar kibernetines atakas. Ieškoma galimų saugumo spragų, vertinama kaip pasirengta grėsmėms.
„Pratybose dalyvauja labai patyrę ekspertai, iš tokių šalių, kurios turi didžiulę patirtį, kaip Persų įlankos regiono valstybės, kaip Kataro, JAE, taip pat NATO valstybių atstovai. Pratybų pabaigoje apibendrinsime, kur ir ką galima geriau padaryti“, – teigia NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro direktorius plk. Gintaras Bagdonas.
Po pratybų aljanso narėms bus pateikti siūlymai, kovai su grėsmėmis. Taip pat planuojama rengti karinius mokymus, kaip apsaugoti strateginės svarbos energetinius objektus bei infrastruktūrą.
