Į Vilniuje vykstantį Lietuvos garbės konsulų suvažiavimą su žmona atvykęs E.Paškevičius-Velarde BNS papasakojo, kad per pastaruosius trejus metus už narkotikų gabenimą Peru pareigūnams įkliūvančių lietuvių gerokai padaugėjo.
„Žinių apie Peru įkliuvusį naujoką aš gaunu kas 5–6 savaites. Kalėjime šiuo metu yra 24 žmonės, iš jų trys – jaunos moterys“, – sakė garbės konsulas.
Anot jo, už narkotikų gabenimą nuteisti lietuviai dažniausiai pasakoja tą pačią istoriją apie juos apgavusius narkotikų prekeivius.
Lietuviui patekus į teisėsaugos rankas, pasak E.Paškevičiaus-Velarde, pranešama jam ir garbės konsulas su savo teisininku vyksta į kalėjimą, bando įtikinti žmogų pakeisti parodymus: pripažinti kaltę ir gailėtis, nes tai yra vienintelis būdas sušvelninti bausmę.„Jiems pasiūloma daug pinigų, tarkime, 3–4 tūkst. eurų (10–14 tūkst. litų), sakoma, jog viskas sutarta, reikia tik nuvažiuoti į Limą (Peru sostinę – BNS) paimti lagamino, grįžti ir gauti užmokestį. Jiems duodami lėktuvo bilietai, tačiau, deja, tie žmonės siunčiami tam, kad būtų sugauti policijos“, – kalbėjo E.Paškevičius-Velarde.
„Aš lankau juos kiekvieną mėnesį, jie man pasakoja, kad oro uoste prie jų prieina žmogus, paprašo sekti paskui ir parodyti batus arba krepšį. Policija iš anksto žino, kur yra narkotikai. Didelė žuvis pralenda, o tie nelaimėliai patenka į kalėjimą“, – tvirtino garbės konsulas.
Lietuviui patekus teisėsaugai į rankas, pasak E.Paškevičiaus-Velarde, pranešama jam ir garbės konsulas su savo teisininku vyksta į kalėjimą, bando įtikinti žmogų pakeisti parodymus: pripažinti kaltę ir gailėtis, nes tai yra vienintelis būdas sušvelninti bausmę.
„Paprastai jie gabena iki 2 kilogramų narkotikų, o tai reiškia 8–10 metų kalėjime. Jiems patekus į kalėjimą, aš paprastai nuvykstu ten po kelių dienų. Jie jau būna pasikalbėję su kitais lietuviais ir geriau sužino apie situaciją, mane ir mano teisininką. Mes prašome teisėjo pakeisti pareiškimą dėl kaltumo, pradedame darbą ir po 2–3 metų aš juos ištraukiu iš ten“, – pasakojo lietuvių kilmės Peru pilietis.
Tačiau net ir lygtinai paleistiems lietuviams, anot jo, tenka dar 4–5 metus praleisti Peru – kiekvieną mėnesį registruotis pas kontroliuojantį pareigūną. Lygtinio paleidimo sąlygomis, pasak konsulo, Limoje dabar gyvena 8 Lietuvos piliečiai, dar viena moteris iš kalėjimo turėtų būti išleista spalį.
„Jie gali grįžti, tačiau dauguma nori likti Peru, kai kurie jau yra susituokę. Jie visi dirba, aš randu jiems darbą – statybininko ar staliaus. Jie visi yra jauni, dauguma nelabai gerai išsilavinę. Pusė jų nekalba angliškai, bet greitai išmoksta ispanų kalbą. Angliškai kalbantys lietuviai jiems padeda, taip viskas vyksta“, – kalbėjo E.Paškevičius-Velarde.
Pasak jo, šiuo metu Peru prezidentas Alanas Garcia siekia, kad užsieniečiai kaliniai būtų siunčiami bausmių atlikti į tėvynę, tačiau tai esą atsieina labai brangiai.
„Todėl, kad du policininkai turi atvykti iš Lietuvos pasiimti nuteistojo ir grįžti arba atvirkščiai – tai turi padaryti du Peru pareigūnai. Nuteistieji yra neturtingi žmonės, jie sau to negali leisti ir yra priversti likti Peru. Kol kas niekas bėgti nebandė. Dauguma iš jų yra be dokumentų, po 2–3 metų, kai jie tampa laisvi ir paprašo savo paso, dokumentai jau būna kažkur pasimetę“, – pasakojo konsulas, parūpinantis tokiems žmonėms naujus laikinus dokumentus.
„Kai pakeliui į Vilnių buvau Madride, gavau elektroninį laišką, kad įkliuvo dar vienas. Paskambinau savo advokatui, parašiau, kad nuvažiuotų į policiją ir padėtų, kiek gali“, – pasakojimą baigė E.Paškevičius-Velarde.
Pasak jo, Peru pagaminama daugiausia pasaulyje žaliavinio kokaino, kuris siunčiamas gryninti į Kolumbiją, o vėliau keliauja į Jungtinių Valstijų ir Europos rinkas.
