Pasak buvusio Lietuvos kariuomenės vado Jono Kronkaičio, šiais metais vietoje planuotų 800 profesionalių karių bus priimta tik 200.
„Buvo planuota šiais metais priimti apie 800. Būtų galima su tuo skaičiumi užtektinai rengti, gintis, ir taip toliau. Bet priimta tik apie 200. Aš sakyčiau, kad mums reikėtų apie 1000 žmonių“, – sakė J.Kronkaitis.
Karininkų ir seržantų esą liko tiek pat, tačiau kai kurie jų neturi ką mokyti. Atleisti karininkų kariuomenė negali - praėjus krizei ir grįžus finansavimui būtų sudėtinga vėl juos surinkti.
„Mes negalime atleisti tų karininkų, o vėliau, kurie trunka ilgą laiką parengti, paruošti. Pavyzdžiui, bataliono vadą parengti trunka apie 14 metų. Jeigu mes atleidžiame žmones, kuriuos mums reikia paruošti 14 metų, ir vėliau priimam eilinius, neturime tų žmonių, kurie turi jiems vadovauti“, – teigė J.Kronkaitis.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, kad pakankamai karių pasamdyti negalima dėl sunkmečio.
„Mes negalėjome pasamdyti dėl sunkmečio, ir dėl to, kad visiškai buvo nepasiruošta, ir ne laiku atsisakyta šauktinių“, – sakė ministrė.
R.Juknevičienė teigė laukianti Konstitucinio Teismo nutarimo, ar teisėtai panaikinti šauktiniai. Tačiau esą svarstomi ir kiti variantai. Vienas jų – kviesti jaunuolius savanoriškai tarnauti kariuomenėje, numatant, kad tai savotiška paraiška ateityje tapti profesionaliais kariais.
