Mokslo taryba yra viena iš keturių visuomeninių organizacijų, turinčių teisę deleguoti po vieną transliuotojo tarybos narį.
Įstatymai nereikalauja institucijų ir organizacijų rengti viešų atrankų į minimas pareigas, bet Mokslo tarybos pirmininkas Gintaras Valinčius BNS sakė, kad tai padaryti nuspręsta dėl proceso skaidrumo.
„Kadangi su LRT susiję įvykiai pastaruoju metu sukėlė rezonansą, tai pagalvojome, kad reikia atranką padaryti kaip įmanoma labiau viešą“, – teigė G. Valinčius.
„Aš tikiu, kad veikdamas viešai gali padaryti mažiau blogų dalykų, kai tavo veiksmus mato žurnalistai ir visuomenė. Mes šioje vietoje vadovaujamės visuomenės interesu – visuomenė turi teisę žinoti, kaip tie žmonės atsiranda pareigose“, – pridūrė jis.
Mokslo taryba kandidatų paraiškų laukia iki balandžio 21 dienos. Tarybos narį atrinks iš penkių įstaigos darbuotojų sudaryta komisija.
LRT įstatymas numato, kad į tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys magistro laipsnį ir penkerių metų darbo patirtį.
Pati Mokslo taryba tikisi, kad jos skiriamas LRT tarybos narys sieks, jog transliuotojas šviestų visuomenę apie mokslo problematiką ir populiarintų mokslą, plačiau atspindėtų tyrėjų ir mokslininkų veiklą, skatintų diskusijas mokslo etikos temomis ir populiarintų mokymosi visą gyvenimą temą.
Minėtos keturios visuomeninės organizacijos – Mokslo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija bei Lietuvos švietimo taryba – naujus LRT tarybos narius paskirs gegužę šešerių metų kadencijai.
Šiuo metu LRT tarybą iš viso sudaro 12 narių. Dar po keturis jos narius skiria prezidentas ir Seimas (du iš valdančiosios daugumos ir du iš opozicijos), bet daro tai kitu metu.
Visuomeninių organizacijų atstovai LRT tarybos narius skirs Seimui svarstant įstatymo pataisas dėl transliuotojo valdysenos. Projekto priėmimui priešinasi protestus organizuojanti dalis žurnalistų bendruomenės, pataisų turinyje matanti grėsmes žodžio laisvei.
Dabar Mokslo tarybos deleguotu LRT tarybos nariu dirba Darijus Beinoravičius.
Naujienų portalas „Delfi“ gruodį skelbė, kad praėjusį rugsėjį Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos priežiūros komisija nustatė, jog D. Beinoravičiaus parašytas straipsnis buvo plagiatas ir kreipėsi į žurnalą dėl straipsnio atšaukimo.
Portalo žiniomis, D. Beinoravičius, būdamas MRU profesoriumi ir recenzavęs doktorantės mokslinio tyrimo įžvalgas, šio mokslinio tyrimo pagrindu žurnale „Jurisprudencija“ publikavo savo straipsnį „Demokratija ir teismai“.
