Kaip praneša „The Guardian“, labiausiai finansų krizė palies Europos šalis, kurios dar nėra įsivedusios Europos Sąjungos (ES) valiutos.
EK sumažino Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos ekonomikos augimo prognozę, bet pažymėjo, kad 2009 ir 2010 metais jų ekonomikos augimas palyginti su euro zonos šalimis bus spartesnis.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos laukia recesija, kurią lydės didelė infliacija ir augantis biudžeto deficitas. Tai apsunkins Baltijos šalių pastangas prisijungti prie euro zonos.
Teigiama, kad Vengrijos, kuri buvo priversta tapti pirmąja Europos Sąjungos šalimi, siekusia paskolų iš Tarptautinio valiutos fondo, ir ES prašymu gavusi iš pastarojo finansinę pagalbą, ekonomika šįmet augs 0.7 proc. ir 1.8 proc. 2010 m.
Tačiau ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Joaquinas Almunia perspėjo, kad jis šias prielaidas pateikė prieš Vengrijai paskelbiant naujausias prognozes, kad šalies ūkis ateinančiais metais augs 1,0 proc.
Lietuvos ūkio augimas 2010 metais bus minusinis
EK ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos ekonomikos augimas nuo pernykščių beveik 9 proc. šiemet smuks žemiau 4 proc., kitais metais visiškai sustos, o 2010-taisiais, kai visos kitos šalys jau kops į viršų, jis bus minus 1 proc.
Svarbiausia Lietuvos nuosmukio priežastis esą bus vidaus vartojimo sumažėjimas, sąlygotas išorės veiksnių, bet taip pat ir Vyriausybės politikos: pastebimo algų didinimo valstybinio sektoriaus darbuotojams, tiesioginių mokesčių sumažinimo ir socialinių įsipareigojimų, praneša Lietuvos radijas.
Lietuvos biudžeto deficitas dėl šių priežasčių, prognozuojama, viršys ES rekomenduojamą 3 proc. ribą.
Augimą, anot EK, labai numuš ir sprogęs nekilnojamo turto burbulas: investicijos į gyvenamųjų namų statybą smarkiai mažėja ir toliau mažės.
Skirtingai nuo Baltijos kaimynių, Lietuvos laukia dar vienas išmėginimas: energetikos kainų šokas uždarius Ignalinos atominę jėgainę.
Prognozuojama, kad infliacija Lietuvoje kitais metais nuo dabartinių 12 proc. sumažės iki 7 proc., tačiau 2010-taisiais išliks ties 7,5 proc. riba.
Tai būtų aukščiausia infliacija visoje ES. Latvijoje ji neturėtų siekti 5 proc., Estijoje - maždaug 3 proc.
Lėtesnis vystymasis, bet vis dar sveikos
Pristatydamas prognozes J.Almunia teigė, kad dėl šios krizės prisijungimas prie euro zonos Lenkijai ir kitoms šalims gali tapti patrauklesnis, tačiau pažymėjo, jog nei viena iš šių šalių neatitiks reikalingų kriterijų iki 2010 metų pavasario.
„Ši finansų krizė... paskatino kitaip įvertinti riziką, kurią kelia neprisijungimas prie euro zonos. Taigi tikiuosi, jog euro zonai nepriklausančios šalys atnaujins politinę valią stiprinti savo ekonomikas ir įsivesti eurą“, – teigė sakė komisaras.
Tačiau, anot EK, Lenkijos bankams globalinė krizė didelės įtakos nepadarė, išskyrus mažus bei vidutinio dydžio bankus, kurie priklausomi nuo užsienio finansų.
Taip pat teigiama, kad Lenkijos biudžeto deficitas neviršys 3 proc. Nepaisant kai kurių nesklandumų, rodikliai yra palankūs Lenkijos tikslui 2012 m. įsivesti eurą.
Prognozuojama, kad Lenkijos ekonomikos augimas kitais metais sumažės nuo dabartinių 5,0 iki 3,8 proc., Čekijos nuo 5 iki 3,6 proc., o Slovakijos – nuo 6,2 iki 4,9 procento.
Manoma, jog Baltijos šalyse prasidės recesija, nes užsienio lėšomis finansuotas jų ekonomikų kilimas baigėsi anksčiau nei užklupo finansų krizė.
Pasak EK, Latvijos bendrasis vidaus produktas 2009 metais sumažės daugiausia – 2,7 proc., bet 2010 metais išaugs 1 proc.
Kai kurie analitikai mano, kad Baltijos šalys, kaip ir Vengrija, gali būti priverstos kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą ir Europos Sąjungą.
Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika kitąmet augs tik 0,1 procento, o 2010 metais – 0,9 procento.
