Liną pirmą kartą kalbinau dar 2017 metų gruodį. Tuomet pašnekesys sukosi apie prieš dvejus metus A.Juozapavičiaus prospekte jos atidarytą ir vystomą gurmaniškų produktų krautuvėlę „Gurmena“, kurioje dominavo išraiškingos juodos prekės. Sukosi ši kaunietė ir rinkodaros srityje.
Tačiau kaip viskas pasikeitė per tuos 9-erius metus.
Dabar Lina antrame magistratūros kurse, dieniniame skyriuje Vytauto Didžiojo universitete (VDU), studijuoja socialinį darbą. Ir dar stipendiją gauna! Jos sūnus tame pačiame universitete kremta tvarios inžinerijos mokslus, yra pirmakursis.
„Turbūt nedažnai taip nutinka, kad mama su sūnumi vienu metu studijuotų? – šyptelėjo ji. – Mano gyvenime daug pokyčių, suku nauja linkme: iš verslo – į socialinį darbą. Studijuoju ne tik VDU. Taip pat priešpaskutinieji mokslo metai Kauno geštalto studijų centre – gilinuosi į geštalto psichoterapiją, tai podiplominės studijos. Pradėjau nuotoliu mokytis geštalto terapijos su vaikais bei paaugliais ir Violetos Oaklander paramos fonde (JAV). Sertifikuosiuosi darbui pagal V.Oaklander darbo modelį. Taigi trys mokymosi kryptys vienu metu.“
Lina vardija, o aš svarstau, kaip jos visos veiklos telpa vienoje įtemptoje dienotvarkėje. Juk reikia dar skirti laiko ir šeimai bei sau.
„Panašu, kad visiškai iš verslo judu socialine linkme ir čia matau prasmę, o ne įvykdyti didesnį ar mažesnį pardavimą. Keista, bet atsisakiau visko, ką susikūriau, ir pradėsiu nuo 0“, – patikino ji.
Su šia kauniete pasikalbėjome apie vyriausius grupiokus universitete, drąsą keisti gyvenimo kryptį, sūnaus požiūrį į „mamą studentę“, dabartinės jaunosios kartos vidines kančias bei kaip svarbu jausti prasmę tame, ką darome.
– Iš pinigus generuojančio verslo į daug atsidavimo reikalaujančią veiklą – labai kardinalus posūkis. Lina, kodėl socialinis darbas?
– Nes socialinis darbuotojas yra arčiausiai žmogaus, po to – tik psichologai ir psichoterapeutai. Be to, socialinis darbas labai nuvertintas, gal net niekad ir nebuvo įvertintas, bet tai sritis, kurioje susiduri su pamatinėmis vertybėmis. Studijos tikrai įdomios ir naudingos. Turbūt tokiame amžiuje, jei nebūtų įdomu, nesimokyčiau dešimtukais ir devynetais. Mano vidurkis – 9,6. Į studijas sugrįžau būdama 44-erių.
– Kaip į tai žvelgia jūsų bendramoksliai?




