„Naujienos neoficialios, kadangi vis dar nesame gavę jokios oficialios informacijos, bet nebeatliekami patikrinimai šiandien šimtaprocentiniai, taigi, darome išvadą, kad rizikos profilis nepratęstas, jis galiojo iki rugsėjo 30 dienos imtinai“, – BNS sakė Mečislavas Atroškevičius.
Pasak jo, šią informaciją asociacija gavo iš savo partnerių Rusijoje.
Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas BNS teigė, kad dar nėra gavęs informacijos, ar sugriežtinta patikra atšaukta, tačiau, anot jo, jei ši informacija pasitvirtins, tikimasi greitu laiku sulaukti ir oficialių paaiškinimų iš Rusijos.
“Gavome informaciją iš savo partnerių, kurie dirba muitinės terminaluose Rusijoje, rūpinasi dokumentais. (...) Iš jų gauta informacija, kad šiandien nė vienas automobilis nebuvo paimtas detaliai patikrai“, – BNS teigė asociacijos viceprezidentas.
„Jeigu indikacijos tokios, kad padėtis susinormalizavo, turėtume greitu laiku išgirsti ir paaiškinimus, kas tai buvo, kodėl daroma ir kokie viso to rezultatai. (...) Turėdami oficialius paaiškinimus, spręstume toliau, kokių veiksmų imtis, dabar plačiau jų pakomentuoti negalėčiau“, – BNS sakė R.Kriščiūnas.
M.Atroškevičius teigė, kad, jo žiniomis, automobiliai, kurie iki antradienio buvo atrinkti detaliai patikrai, bus tikrinami ilgiau, tačiau galutinai situacija turėtų susitvarkyti per savaitę arba dvi.
„Vakar Latvijos-Rusijos pasienyje buvo 50 automobilių patikrai sulaikytų. Jei viskas toliau vyks įprasta tvarka, organizmas susitvarkys ir išsivalys per kokią savaitę ar dvi. Tada jau turėtų visiškai susinormalizuoti“, – teigė „Linavos“ atstovas.
Tačiau, pasak jo, dar reikės įvertinti sugriežtintos patikros šalutinį poveikį, o vėliau bus bandoma vėl normaliai komunikuoti su kaimyninės valstybės institucijomis.
„Žiūrėsime, ar liga turėjo šalutinį poveikį verslui. (...) Kai aistros nurims, sėsim prie bendro stalo, diskutuosim dėl TIR knygelių, dėl kurių dar neišspręstų klausimų turime“, – sakė M.Atroškevičius.
Rusija vežėjų patikrą sugriežtino rugsėjo 12 dieną. Nuo tada buvo kruopščiai tikrinami visi šalyje pakrauti krovininiai automobiliai. Dėl to Lietuvos vežėjai patyrė milijonus nuostolių. Kovodama su Rusijos veiksmais Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją.
