Sekite 15min Google
„Futbolo terminais kalbant, skirta geltonoji kortelė, tai yra įspėjimas ir tai nelaikytina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atitinkamai visas tas ažiotažas viešoje erdvėje, jog taryba ketina atleisti generalinę direktorę, iš tiesų neturėjo jokio pagrindo“, – antradienį žurnalistams po tarybos posėdžio sakė jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
Taryba konstatavo, kad generalinė direktorė padarė paprastą, o ne šiurkštų pažeidimą. Tai reiškia, kad dabar direktorė gali būti atleista tik padariusi antrą pažeidimą panašioje srityje per vienus metus.
Iš karto direktorę atleisti LRT taryba galėtų tik pripažinusi šiurkštų pareigų pažeidimą. Tokią galimybę numato anksčiau šiemet Seimo priimta nauja LRT vadovo atleidimo tvarka.
Dėl galimo tokio sprendimo susirūpinimą prieš kurį laiką reiškė dalis žurnalistų bendruomenės.
M.Jurkynas atsisakė įvardyti, kiek tarybos narių dalyvavo posėdyje, kiek iš jų balsavo ir kiek palaikė tarybos sprendimą skirti pažeidimą. Vis dėlto tą vėliau nurodė tarybos narys Deimantas Jastramskis.
„Posėdyje fiziškai dalyvavo 11 tarybos narių, viena tarybos narė dalyvavo neakivaizdžiai, ji paliko išankstinį balsą. Keturi tarybos nariai nedalyvavo balsavime“, – žurnalistams sakė jis.
Balsavime nedalyvavo D.Jastramskis, Daiva Daugirdienė, Vita Akstinaitė ir Dainius Žvirdauskas.
„Mes keturiese neėmėm biuletenio ir nebalsavom, nes mes nesutinkam apskritai su šio nutarimo formuluote. Ji netiksliai sudėliota, paprastai kalbant, ir ten yra prieštaravimai teisės aktams: LRT įstatymui ir Darbo kodeksui“, – teigė D.Jastramskis.
Kaip rašė BNS, vasarą priimtu sprendimu Generalinė prokuratūra įpareigojo LRT individualiai įvertinti kiekvieną atvejį, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose neviešinami tiekėjų vardai ir pavardės, o ne savaime atsisakinėti juos skelbti dėl duomenų apsaugos reikalavimų.
Prokuratūros vertinimu, LRT bendro pobūdžio sprendimą neviešinti visų tiekėjų priėmė neatlikusi kiekvieno konkretaus pirkimo vertinimo.
Atsižvelgusi į prokuratūros poziciją, po kurio laiko LRT patikslino pernykštę programų pirkimų ataskaitą.
Pirminį sprendimą neviešinti tiekėjų anksčiau palaikė ir pati taryba, tačiau, anot M.Jurkyno, jos vaidmuo „po diskusijų, po svarstymų nebuvo laikytas kaip esminis“.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė žurnalistams po tarybos posėdžio jai skirtą nuobaudą vadino bandymu susidoroti.
„Tai vertinu kaip psichologinį spaudimą. Taip mėginama paversti mane paklusnia ir tiesiamas kelias mano atleidimui, tai yra akivaizdu“, – teigė LRT vadovė.
Pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, keistai atrodo ir situacija, kad nustačiusi jos pažeidimą LRT taryba savo atsakomybės neįžvelgė.
„Sprendžiant iš to, kaip rutuliojasi įvykiai apskritai pastaruosius trejus metus, tai jau nieko keisto nebebus. Man keista, kaip tarybos nariai eina į Seimą ir prašo pataisų dėl direktorės atleidimo arba sako, kad direktorė mūsų neklauso, tas man yra keista. Man yra labai daug keistų dalykų“, – kalbėjo ji.
LRT vadovė sakė svarstysianti, ar skųsti tokį tarybos sprendimą teismui.
„Praktika yra tokia, kad šitas įspėjimas neskundžiamas. Jeigu būtų atleista, tada būtų analizuojama visuma aplinkybių ir būtų sprendžiama. Bet, jeigu tas įspėjimas gali sukelti reputacinę žalą... (...) Tai mes svarstysime, klientė spręs, ar skųsti, ar neskųsti, bet ne per įspėjimą kaip patį, bet per pasekmes, kurios atsiranda reputacijai“, – žurnalistams sakė M.Garbačiauskaitės-Budrienės advokatas Tomas Bagdanskis.
Jis anksčiau BNS sakė, kad prokuratūros išvada savaime nereiškia, kad už pažeidimą atsakinga būtent generalinė direktorė. T.Bagdanskis taip pat teigė, kad LRT taryba nesilaiko darbo teisėje numatytos tvarkos, kad pareigų pažeidimas gali būti pripažįstamas per mėnesį, kai jis paaiškėja.
LRT tarybą sudaro 12 Seimo, prezidento ir nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. Ji, be kita ko, skiria ir atleidžia LRT vadovą.
