Sekite 15min Google
„Taip. (...) Įsipareigoju“, – LRT televizijai antradienį teigė ministras, paklaustas, ar įsipareigoja nauju finansavimo modeliu apsaugoti visuomeninį transliuotoją nuo kasmetinių politinių sprendimų.
L. Alsys tikina siekiantis užtikrinti, kad visos ministerijos žinioje veikiančios įstaigos, organizacijos veiktų kiek įmanoma tvariau.
„Tai lygiai toks pat principas bus taikomas ir naujo LRT finansavimo mechanizmo paieškose. Aš noriu pasakyti, kad bet kokiu atveju naują finansavimo mechanizmą mes turėsime suderinti su Europos Sąjunga. Tai yra ilgas procesas, kuris dar tiktai prasideda“, – kalbėjo politikas.
„Tai mes diskutuosim, ir aš tikiu, kad su visais socialiniais partneriais, kurie turi dalyvauti šitam procese, surasim geriausią variantą, kuris labiausiai ir atlieptų visuomeninio transliuotojo poreikį“, – pridūrė jis.
Anksčiau BNS L. Alsys teigė, kad naujo LRT finansavimo modelio kūrimas gali užtrukti, o terminų naujam modeliui sukurti nenustatyta. Tą padaryti ministerijai pavedė Vyriausybė.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad naujasis modelis neturėtų būti susietas su akcizais. Pasak Vyriausybės vadovo, visuomeninio transliuotojo biudžetas turėtų būti pririštas prie ekonomikos auginimo.
BNS rašė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, pagal kurią 2026–2028 metams įstaigos finansavimas užšaldomas 2025 metų lygyje.
Nacionalinio transliuotojo biudžetas šiemet siekia 79,6 mln. eurų, toks jis išliks 2027 ir 2028 metais.
Nuo 2029 metų LRT kasmet būtų skiriama 0,75 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. iš akcizo surinktų pajamų.
Iki šių metų nacionalinis transliuotojas gaudavo 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Konstitucinis Teismas 2020 metais ir anksčiau yra išaiškinęs, kad nustatydamas LRT finansavimo modelį įstatymo leidėjas privalo užtikrinti, jog planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus įstatyme nustatytai misijai įgyvendinti, visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos.
Anot teismo, jeigu formuojant biudžetą Vyriausybė ir Seimas kasmet turėtų teisę spręsti dėl nacionaliniam transliuotojui skiriamo finansavimo, tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos pažeisti institucinį bei redakcinį nepriklausomumą, o tuo pačiu – ir Konstitucijoje įtvirtintą visuomenės interesą būti informuotai.
