„Nielsen“, prisidedami prie „Maisto Banko“ veiklos, apklausė 900 Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programos (MIATLNA) paramos gavėjų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje bei 100 paramą paskutinės galiojimo dienos produktais iš „Maisto banko“ gaunančių žmonių.
MIATLNA programos paramą dažniausiai gauna 3 asmenų šeimos, vidutiniškai gaunančios 718 Lt/mėn., „Šeimų programos“ paramą besibaigiančio galiojimo maistu gaunančiai tipinei 4 asmenų šeimai vidutiniškai tenka 933 Lt/mėn. Nedideles maisto prašančių pajamas paprastai sudaro darbo užmokestis (nurodė 45 proc. respondentų) ir vienokios ar kitokios socialinės išmokos ar kompensacijos.
Dažniausiai paramos maistu prašo darbingiausio amžiaus (vid. 40 metų) vidurinį ar specialų išsilavinimą turinčios moterys iš nepilnamečius auginančių šeimų. Tik kas dešimtas gaunantis maisto paketus turi aukštąjį išsilavinimą, 19 proc. jų dirba pilną darbo dieną ir vis tiek skursta.
„Pagalbos maistu dažniausiai reikia ne pensininkams, „simuliantams“ ar asocialiems girtuokliams – remti maistu mūsų prašo tvarkingos, tačiau mažai uždirbančios ir vaikus išlaikyti turinčios šeimos“, - teigia „Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė.
Net dviem trečdaliams apklaustųjų gėda gauti paramą maistu, tačiau jie jaučiasi neturintys kitos išeities.
Išsiverčia su mažu šeimos biudžetu
Paramos maistu gavėjų apklausos vykdytojus labiausiai nustebino tai, kad nepaisant mažų turimų pajamų jie išsiverčia su tuo, ką turi. Taip tvirtino daugiau nei pusė į „Maisto banko“ paramos dalinimo punktus atėjusių žmonių.
„Atkreipkite dėmesį – tokių šeimų vienam nariui tenka mažiau nei 250 litai per mėnesį. Atėmus būtiniausias komunalines išlaidas, vienam suaugusiam ar vaikui tenka maitintis už vos 4 litus per dieną. Su tokiomis pajamos ne tik pramisti – išgyventi yra nepaprastai sunku“, - pabrėžia D.Žebrauskaitė.
Nors dažnai girdime kalbas apie tai, jog nepasiturintys apsimeta skurdžiai ir gauna „nelegalių“ pajamų, apklausos duomenys rodo ką kita. „Kitų“ nei darbo užmokestis, pašalpos ar pensijos pajamų nurodė turintys tik 2 proc. MIATLNA gavėjų ir dešimtadalis „šeimų programos” dalyvių. Tuo tarpu 35 proc. “šeimų programos“ dalyvių nurodė, kad jiems nemažai padeda giminės.
„Maisto banko“ vadovė teigia, kad daugeliui paramos maistu ateinančių žmonių skaudu girdėti apie neva patogų gyvenimą „šešėlyje“ prisiduriant iš pašalpų ar labdaros. Didmiesčiuose būsto šildymas ir maistas brangsta sparčiau, nei kyla algos, todėl sunkiausiai verčiasi jaunos šeimos, vienišos vaikus auginančios moterys bei šeimos, kuriose darbo netekę vienas ar abu tėvai, vardijo D. Žebrauskaitė.
Taupydami riboja išlaidas būtiniausioms reikmėms
Daugiau trečdalis apklaustų paramos gavėjų nurodė, kad jiems trūksta pinigų net maistui. Didžioji dalis ateinančiųjų į „Maisto banką“ sakė nuolat taupantys pirkdami pigesnius maisto produktus.
„Mūsų tyrimai Lietuvoje rodo, kad žemas pajamas gaunantys namų ūkiai maisto ir pagrindinėms namų ūkio prekėms skiria daugiau nei pusę savo pajamų, - situaciją komentuoja „Nielsen“ direktorius Artūras Urbonavičius. - Todėl nenuostabu, kad „Maisto banko“ paramos gavėjai dažnai taupo mažiau išleisdami drabužiams ar avalynei, pramogoms ir atostogoms.“
Skurdas nepasiturinčiuosius stumia į viešo gyvenimo užribius. Tik pusė skurdžiai gyvenančių miestiečių domisi tuo kas vyksta visuomeniniame, kultūriniame gyvenime, skaito spaudą. Du trečdaliai MIALTNA paramos gavėjų pripažįsta vengiantys bendrauti su kitais žmonėmis, o ketvirtadalis jų jaučiasi bejėgiai padėti kitiems.
Dėkingi už gaunamą maistą
Net dviem trečdaliams apklaustųjų gėda gauti paramą maistu, tačiau jie jaučiasi neturintys kitos išeities.
Apklausą vykdę „Nielsen“ tyrėjai teigė pastebėję, kad į „Maisto banką“ atėję paramos žmonės dažnai vengia dėmesio ir nenoriai kalba apie savo padėtį. Paslėptas skurdas nebado akių, tad visuomenei sunku patikėti, kad penktadalis šalies gyventojų sunkiai suduria galą su galu.
Dažniausiai paramos maistu prašo darbingiausio amžiaus (vid. 40 metų) vidurinį ar specialų išsilavinimą turinčios moterys iš nepilnamečius auginančių šeimų.
62 proc. MIATLNA ir 87 proc. „šeimų programos“ gavėjų parama maistu reiškia daug – jiems palengvina kasdienį gyvenimą. 6 proc. nepasiturinčių labdaringai tiekiamas maistas yra gyvybiškai svarbus – „be jos neišgyventume“.
Tiesa, 14 proc. MIATLNA gavėjų nors ir džiaugiasi gaunantys paramą kruopomis ir kitais neįmantriais maisto produktais, bet sako galintys išsiversti ir be jos. Šie žmonės norėtų gauti įvairesnių baltymų ir riebalų turinčių maisto produktų. Didžiausią paklausą tarp nepasiturinčiųjų turintys maisto produktai yra cukrus, žuvies ir mėsos konservai, makaronai ir kruopos.
Gerai ir labai gerai „Maisto banką“ įvertino du trečdaliai paramos gavėjų. Palankiausiai apie „Maisto banko“ darbą atsiliepia 30-39 m. amžiaus paramos gavėjai.
Nepasitenkinimą ir nusivylimą dažniau jaučia 59 metų ir vyresni paramos gavėjai. „Paramą dalinantiems „Maisto banko“ savanoriams retsykiais tenka išklausyti pagyvenusių žmonių skundų ar plūdimosi, tačiau ši desperacija nestebina“, - tikina „Maisto banko“ Kauno padalinio vadovė Karolina Puidaitė.
Ir tiki, ir abejoja
„Nielsen“ tyrimo vadovė Daiva Buckonytė atkreipia dėmesį į tai, kad paramos gavėjai neretai patys sau prieštarauja vertindami „Maisto banko“ pastangas padėti skurstantiems.
Nors dauguma (92 proc.) apklaustųjų sutinka, kad „Maisto bankas“ padeda tik tiems, kuriems paramos reikia labiausiai, dalis respondentų (38 proc.) kartu mano, kad žmonės gautą paramą panaudoja netinkamai (išmeta, atiduoda kitiems, išveža į kaimą).
„Panašu, kad lietuviams trūksta tarpusavio pasitikėjimo. Žmonės linkę lengvai patikėti nežinia kieno skleidžiamais pasakojimais apie šunims sušertas „Maisto banko“ kruopas“, - šypsojosi D.Žebrauskaitė.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui sudarė buvo 701 Lt per mėnesį. Kas penktas Lietuvos gyventojas (20,2 proc.) yra atsidūręs žemiau skurdo rizikos ribos. Parama maistu pernai buvo dalinama 505 tūkst. mažas pajamas turinčių žmonių.
