Naujausioje Europos aplinkos agentūros ataskaitoje skelbiama, kad net 96 proc. oficialių Europos maudyklų atitinka minimalius vandens kokybės reikalavimus, o 85 proc. jų įvertintos kaip puikios kokybės. Vis dėlto šie tyrimai vertina tik bakterinę taršą, todėl neatskleidžia kitų aplinkos problemų, tokių kaip maistinių medžiagų perteklius, cheminė tarša ar biologinės įvairovės nykimas.
Į kokius ženklus verta atkreipti dėmesį vertinant tikrąją vandens telkinio būklę, pasakoja Europos klimato pakto ambasadorė Eglė Vankevičė. Europos Komisijos iniciatyva įkurtas Europos klimato paktas vienija žmones, bendruomenes ir organizacijas, siekiančius prisidėti prie klimato kaitos švelninimo bei kurti klimatui neutralią Europą.
Pasak E. Vankevičės, apie vandens telkinio būklę nemažai gali pasakyti ne tik pats vanduo, bet ir jį supanti aplinka. Natūralios pakrantės, gausi augalija, vabzdžiai, varliagyviai ir vandens paukščiai dažnai rodo gyvybingą ekosistemą, o žydintys dumbliai, nemalonus kvapas, drumstas vanduo ar nugaišusios žuvys gali signalizuoti apie aplinkos problemas.
„Vis dėlto svarbu suprasti, kad vien iš vaizdo negalime spręsti apie vandens kokybę. Pavyzdžiui, vanduo gali atrodyti skaidrus, tačiau jame vis tiek gali būti mikrobiologinės taršos, kuri nustatoma tik atliekant tyrimus“, – sako ji.
Todėl prieš vykstant prie vandens telkinio ambasadorė rekomenduoja pasitikrinti oficialiai skelbiamus vandens kokybės tyrimų rezultatus, o ne pasikliauti vien pirminiu įspūdžiu.
Dumblių žydėjimas prasideda ne ežere
Vasarą gyventojai dažniausiai pastebi žaliuojantį vandenį ar sparčiai besidauginančius dumblius, tačiau šie reiškiniai dažnai yra ilgą laiką vykstančių procesų pasekmė.
Pasak E. Vankevičės, mokslininkai jau seniai pabrėžia, kad vandens telkinių būklei didelę įtaką daro žmogaus veikla, ypač intensyvus žemės ūkis. Lietus į upes ir ežerus nuplauna trąšų bei kitų medžiagų likučius, kurie skatina dumblių žydėjimą.
Anot jos, vandens telkinių būklę netiesiogiai veikia ir maisto švaistymas. Kuo daugiau maisto iššvaistome, tuo daugiau jo reikia užauginti, o tai reiškia didesnį trąšų naudojimą ir didesnę riziką, kad jų perteklius pateks į vandens telkinius. „Jei nešvaistome maisto, prisidedame ir prie mūsų vandens telkinių išsaugojimo“, – atkreipia dėmesį Europos klimato pakto ambasadorė.
Tačiau ji pabrėžia, kad vandens telkinių būklę lemia ne tik žemės ūkis. Ne mažesnę įtaką daro ir mūsų vartojimas, transportas, energijos naudojimas bei kiti kasdieniai pasirinkimai.
Tarša neapsiriboja žemės ūkiu
Žemės ūkis yra tik viena iš priežasčių – vandens telkinių būklę veikia ir transportas, buitinė chemija, nuotekos bei mūsų vartojimas.
Pasak E. Vankevičės, nuo automobilių lietaus nuplaunami degalų ir tepalų likučiai, netinkamai tvarkomos nuotekos, buitinė chemija ar net vaistų likučiai ilgainiui pasiekia upes, ežerus ir Baltijos jūrą. Prie poveikio prisideda ir mūsų vartojimo įpročiai – kiekvienam pagamintam daiktui sunaudojami vandens ištekliai, energija bei įvairios cheminės medžiagos.
„Švaresni vandens telkiniai prasideda nuo supratimo, kad viskas yra susiję – tai, kas patenka ant žemės ar į lietaus kanalizaciją, anksčiau ar vėliau dažnai atsiduria upėse, ežeruose ar Baltijos jūroje“, – sako ji.
Vien nešiukšlinti nepakanka
Anot Europos klimato pakto ambasadorės, rūpinimasis vandens telkiniais šiandien reiškia daugiau nei vien nešiukšlinti ar rūšiuoti atliekas.
Ji ragina sąmoningiau vartoti ir įvertinti, kurių buityje naudojamų priemonių iš tiesų reikia. Dažnai drabužiams išskalbti pakanka mažesnio kiekio skalbiklio, minkštikliai nėra būtini, o daugelį paviršių galima išvalyti paprastomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda.
„Kiekvienas toks pasirinkimas atrodo nedidelis, tačiau milijonų žmonių mastu jis gali turėti reikšmingą poveikį mūsų vandens telkiniams“, – sako E. Vankevičė.
Jos teigimu, upių ir ežerų būklę lemia ne vien tai, kas vyksta pačiuose vandens telkiniuose. Ne mažiau svarbu ir tai, ką perkame, kiek vartojame bei kaip elgiamės su aplinka.
