Pirmasis klausimą antradienį valdantiesiems uždavė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Paulius Lukševičius. Jis pasidomėjo, kodėl šildymo kainos Kaune iš visų didžiųjų miestų yra didžiausios.
„Praėjusiame posėdyje priėmėme „Kauno energijos“ investicinį-strateginį planą. Į mikrofoną pasakėte, kad susitiksite su „Kauno energijos“ vadovu, išsiaiškinsite padėtį“, – į Kauno merą Visvaldą Matijošaitį kreipėsi P.Lukševičius.
V.Matijošaitis patikino, kad „Kauno energijos“ vadovas atvyks ir pats paaiškins situaciją.
„Kauno energijos“ vadovas Tomas Garasimavičius paaiškino, kad didžiausią įtaką galutinei šilumos kainai turi gaminamos šilumos kaina.
„Aukcione dalyvauja 14 šilumos gamintojų. „Kauno energija“ dalyvauja su keturiomis pačiomis moderniausiomis biokuro katilinėmis, gali pagaminti, pagamina ir aukcione parduoda tik apie trečdalį miesto šilumos. Likę 70 proc. yra perkami iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų.
„Kauno energijos“ to trečdalio šilumos kaina, žiūrint į šio šildymo sezono pradžią, mažėjo 23 proc., pigo, o ta superkama šiluma, tas likęs 70 proc., brango 30 proc. Kai kurie didžiausi gamintojai kainą didino ir 50 proc.
Ir ta kaina iš kitų šilumos gamintojų kažkodėl yra didesnė Kaune, lyginant su kitais miestais. Ar tai yra kažkokia tų gamintojų strategija, ar tai yra reguliaciniai dalykai, ką valstybė reguliuoja, galima būtų atsakyti tik pažiūrėjus į daugiau mėnesių. Iš vieno mėnesio rezultato negalime spręsti.
Vakar su jais turėjome diskusiją. Jei ta tendencija išliks, reikės pradėti šį klausimą, dėl ko Kaune perkama šiluma yra 30 proc. didesnė nei kituose miestuose, spręsti valstybiniu lygiu. Mūsų pačių gaminama šiluma yra pigesnė“, – patikino „Kauno energijos“ vadovas.
Ar pagalba Senamiesčio verslui teikiama?
Kauno savivaldybės tarybos narei Vaidai Pranarauskaitei kilo klausimų dėl Eismo saugumo komisijos – kada ji planuoja imtis darbų, nes pastarąjį kartą rinkosi dar prieš metus.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius patikino, kad komisijos darbotvarkė yra, planuojamas posėdis spalį.
Mažumos valandoje nepasirodė Kauno savivaldybės administracijos direktorius – dauguma klausimų būtų buvę adresuoti jam.
Štai konservatorius Martynas Prievelis iškėlė klausimą dėl Kauno senamiesčio situacijos, priminė, kad administracijos direktorius anksčiau kalbėjo apie Senamiestyje veikiančio ir ne pačius geriausius laikus dėl nuolatinių gatvių bei aikštės rekonstrukcijų išgyvenančio verslo gelbėjimo planą. Ar jis jau pradėtas vykdyti?
Atsakydamas vicemeras Andrius Palionis patikino, kad su Senamiesčio bendruomene yra sutartas visas veiksmų planas, bet patikslinti jo posėdžio metu negalėjo.
Sulūžusio daikto nepirks
Tarybos narė Rasa Duobaitė-Bumbulienė pakartojo jau anksčiau užduotą savo klausimą dėl nuolat (ir šiuo metu) neveikiančio, miesto įvaizdžiui itin svarbaus, tarpukariu pastatyto kultūros paminklo – Žaliakalnio funikulieriaus: kadangi Aleksoto funikulierių valdo savivaldybė, galbūt galvojama iš privačios įmonės išpirkti ir veikiantį Žaliakalnyje, kuris yra net senesnis ir turistams patrauklesnis?
Atsakydamas A.Palionis šį kultūros paveldą pavadino „sulūžusiu daiktu“, o tokių daiktų savivaldybė neperka.
