Kaip nurodoma teismo pranešime, medžiotojų klubas ginčijo tiek pačią žalos skaičiavimo tvarką, tiek ūkininko pateiktų duomenų pagrįstumą.
Taip pat klubas nurodė, kad ūkininkas buvo to paties klubo narys ir ribojo kitų narių galimybes medžioti ginčo sklype, todėl pats turėtų prisiimti atsakomybę dėl atsiradusios žalos.
Kaip rašoma išplatintame pranešime, bylos duomenimis, 2023 m. atlikus pasėlių apžiūrą, nustatyta, jog 9,63 ha ploto sklype šernai pažeidė 45 arus žieminių kviečių pasėlių, iš kurių 24,75 arų (55 proc. pažeisto ploto) buvo visiškai sunaikinti.
Žalos dydis, vadovaujantis galiojančia Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodika ir ūkininko pateiktais dokumentais, apskaičiuotas 595 eurų.
Teismas pripažino nepagrįstais medžiotojų būrelio argumentus dėl ūkininko pateiktų duomenų nepatikimumo – byloje nustatyta, kad žemės ūkio veikla ginčo sklype buvo vykdoma laikantis agrotechninių reikalavimų, sklypas buvo tinkamai prižiūrimas, o Komisijos nariai (taip pat ir vietos seniūnas) patvirtino, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad žvėrys buvo viliojami ar kad sklype buvo pilami grūdai.
Taip pat nenustatyta jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios pagal galiojančią metodiką ir teisės aktus sudarytų pagrindą atsisakyti atlyginti padarytą žalą.
Nebuvo konstatuota, jog žala atsirado dėl gamtinių sąlygų, netinkamos pasėlių priežiūros ar vėlyvo derliaus nuėmimo. Be to, nenustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų draudęs medžioklę ginčo sklype.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir teisinius argumentus, teismas padarė išvadą, kad Komisijos aktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
