Nuotrauka, kurioje pateikiamas perspėjimas, pasidalinta feisbuko grupėje „Viltis – gyvenimo skonis“. Įrašas pirmą kartą publikuotas 2018 m. rugsėjį. Mažiau nei per metus įrašu pasidalinta daugiau kaip 27 tūkst. kartų. Vien liepos 15–16 d. klaidinančia informacija pasidalino per 600 socialinio tinklo vartotojų.
Pasirodžius 15min publikacijai puslapio administratoriai įrašą pašalino.
Dvi melagystės viename
Pirmąja platinamo įrašo dalimi gyventojai raginami vengti atsiliepti į skambutį iš neįprastai atrodančio telefono numerio. Viešai prieinamos telefono numerių patikros svetainės rodo, kad nuotraukoje matomas telefono numeris registruotas Rusijos Novosibirsko regione.
Įvedę telefono numerį „Google“ paieškoje aptiksime, kad toks pats pranešimas apie pavojingą telefono numerį ir vaizdo įrašu platinamą virusą buvo pasirodęs ir rusų kalba.
Tiesa, pritaikius įrašą Lietuvos vartotojams 4 tūkst. neįvardintos valiutos virto 4 tūkst. JAV dolerių, nepaisant to, kad mokėjimai už ryšio paslaugas Lietuvoje skaičiuojami ne Jungtinių Valstijų valiuta, o eurais.
Pasak „Tele2“ komunikacijos vadovo Baltijos šalyse Andriaus Baranausko, informacija apie apmokestinamą atsilieptą skambutį – melaginga.
„Galioja paprasta taisyklė. Už atsilieptą skambutį Lietuvoje tikrai mokėti nereikia. Ir tuo labiau tokios didelės sumos. Tai tiesiog nėra tiesa“, – patikino pašnekovas.
Vis dėlto A.Baranauskas pastebi, kad, pavyzdžiui, skambučiai į egzotiškas valstybes gali kainuoti brangiai. Telefoniniai sukčiai aukoms skambteli iš egzotiškai atrodančio telefono numerio, tačiau nelaukia, kol bus atsiliepta. Taip auka skatinama perskambinti.
„Paliekamas praleistas skambutis ir žmogus perskambina. O ten laukia sukčiai, kuriems net nereikia atsiliepti. Dažnai vien už sujungimą išskaičiuojama suma, kaip telekomunikacinis įvykis. Pakanka išgirsti ir užimtumo signalą“, – sakė „Tele2“ atstovas, tačiau patikino, kad baimintis atsiliepti būnant Lietuvoje nereikėtų.
Išaiškinta prieš ketverius metus
Antroji puslapyje „Viltis – gyvenimo skonis“ platinamo įspėjimo dalis ragina neatidaryti vaizdo įrašo, pavadinimu „Popiežiaus šokis“. Su šiuo tariamu virusu susiję mitai interneto platybėse klajoti pradėjo dar 2015 m.
Faktų tikrinimo tinklalapis snopes.com jau tuomet stebėjosi šios informacijos sklaida. Socialinių tinklų vartotojai skatino vieni kitus vengti atidaryti nuorodą su vaizdo įrašu, kuriame esą galima išvysti šokantį popiežių, tačiau nė vienas perspėjimu pasidalinęs žmogus negalėjo pasakyti pirminio informacijos šaltinio ir nebuvo matęs vaizdo įrašo.
Po dvejų metų tą patį mitą paneigė hoax-slayer.net faktų tikrintojai, konstatavę, kad patikimos informacijos apie tariamą virusą nėra. Tiesa, pastebėta, kad atsirado alternatyvi „šokančio popiežiaus“ apgaulės versija – „šokanti Hilary Clinton“.
Panašu, kad, apskriejęs planetą, per Rusiją šis pranešimas prasibrovė ir į Lietuvos socialinius tinklus. Nustatyti informacijos skleidėjų tikslą – sudėtinga. Lietuviškos feisbuko grupės administratoriai į 15min klausimus neatsakė.
Tiesa, internete platinamo melagingo turinio tikslai dažniausiai pragmatiški. Pavyzdžiui, siekiama suaktyvinti puslapio ar grupės sekėjų gretas bei padidinti puslapio populiarumą. Kuo daugiau aktyvių sekėjų turi feisbuko puslapis, tuo didesnė jo rinkos vertė bei jame pardavinėjamos reklamos kaina.
Jei laišką atsiuntęs asmuo pažįstamas, reikėtų įsitikinti, kad elektroninio pašto adresas, iš kurio siunčiamas laiškas, nekelia įtarimo. Taip pat rekomenduojama įsidiegti antivirusinę programą, naudoti ugniasienes, automatiškai blokuojančias žalingą informaciją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
