Sausį uždarius kai kurių rajonų ligoninių skyrius, sunkesni ligoniai ėmė plūsti į didžiąsias uostamiesčio ligonines. Apie didėsiantį pacientų srautą jos buvo perspėtos pradėjus įgyvendinti trečiąjį Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizacijos etapą. Tad medikai rankoves atsiraitojo pernelyg nedejuodami. Apie 45 tūkstančius pacientų stacionare gydanti didžiausia regiono Klaipėdos universitetinė ligoninė šiemet skyrių palatose turi sutalpinti dar tūkstančiu ligonių daugiau.
„Pacientų srautas tikrai padidėjo. Juos visus reikia suguldyti, o mūsų taktika nuo kitų įstaigų skiriasi. Mes ligonių neatstumiame, priimame visus, surandame vietą viename ar kitame skyriuje, jei reikia, ir papildomą lovą padedame, bet ligonių nevejame. Galėtume ir mes pasakyti, kad neturime vietų, važiuokite kur norite, bet taip nedarome“, – tikino vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Kai kuriuose skyriuose, anot jo, jau seniai ankšta, reikėtų atidaryti bent du naujus. Tačiau ligoninės plėtrai vis randasi kliūčių. Nesėkmingai baigėsi planai 60 lovų išplėsti Traumatologijos skyrių. Ligoninės vadovas neabejojo, jog taip siekiama riboti konkurenciją, nes didžiosios Vilniaus ir Kauno klinikos naujus korpusus atidaro netrukdomos.
Operacijos sulauks kitąmet
Pacientų antplūdį šiomis dienomis pajuto Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikai, ypač traumatologai ir pilvo chirurgai. Planinių stuburo išvaržos ar inkstų akmenų šalinimo operacijos žmonėms teks laukti iki sausio pabaigos. Tokia eilė susidarė ne tik dėl to, kad buvo uždaryti rajoninių ligoninių skyriai
.
„Pacientų tikrai padaugėjo, tačiau priežastis ne viena. Ateina žiema, daugėja infekcinių ligų, traumų dėl plikledžio. Net jeigu rajonų ligoninės dirbtų intensyviau, ligonių srautas pas mus vis tiek būtų padidėjęs. Dėl to neretai sulaukiame ir nepasitenkinimo. Tačiau visame pasaulyje taip yra, mes ne išimtis. Jeigu žmogus kenčia nuo akmenligės, jis žino, kad anksčiau ar vėliau teks operuotis. Tačiau jei penkerius metus laukė, o dabar staiga sugalvojo, kad nori operacijos po penkių dienų, tai neturėtų taip galvoti. Taip ilgai laukęs gali ir dar šiek tiek palaukti“, – įsitikinęs Priėmimo skyriaus vedėjas Jonas Klapatauskas.
Į ligoninę vis dažniau patenkama ir dėl gripo, bronchito, kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų paūmėjus lėtinėms plaučių, inkstų ligoms.
Norinčių pagulėti nelaukia
Ne visas stacionarines paslaugas teikiant Klaipėdos jūrininkų ligoninė su padidėjusiu krūviu susitvarko nesunkiai. Į Priėmimo skyrių patekę pacientai čia kruopščiai atrenkami. Dėl to šiame skyriuje nuolat budi gydytojai specialistai, kurie, įvertinę paciento būklę, nusprendžia, būtina jį guldyti ar ne.
„Mes guldome tuos, kuriems tikrai reikia, o dažnai nori patekti ir tie, kuriems nebūtinai reikia, tarkime, dėl lėtinių ligų, kurios gali būti gydomos ambulatoriškai. Stengiamės srautus taip nukreipti, kad tie, kuriems nėra privaloma, ir nebūtų paguldyti. Kai kur rajoninėse ligoninės buvo įprasta guldyti ir tuos, kurie žiemos metu tiesiog nori pagulėti. To reikia vengti, nes stacionarinė pagalba yra pati brangiausia. Turime stengtis, kad lėšos būtų naudojamos tikslingai“, – tvirtino ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos surinkti duomenys rodo, kad pacientai iš rajoninių gydymo įstaigų pasiskirstė ne tik Klaipėdos ligoninėse, kai kurie rinkosi gydymą Vilniuje ir Kaune.
„Kiekvieną mėnesį analizuojame, kaip kinta pacientų srautai į didžiąsias miesto ligonines nuo tada, kai uždaryti Šilalės ir Gargždų chirurgijos bei reanimacijos skyriai. Galiu pasakyti, kad skirtumas nežymus. Sunkesni ligoniai ir iki pertvarkos patekdavo į Klaipėdos ligonines, taip yra ir dabar“, – sakė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys.
Traukia į Vilnių
Statistika rodo, kad ligoninių tinklo pertvarkos padarinius labiausiai pajuto Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos.
Į Priėmimo skyrių iš visos Lietuvos atvyko beveik 4 tūkst. pacientų daugiau. Ambulatorinių konsultacijų skaičius per metus išaugo beveik 26 tūkst., operacijų atlikta 7 tūkst. daugiau nei pernai.
Stacionare gydytų pacientų skaičius: 2009 m. – 35832, 2010 m. – 35853, 2011 m. – 39532.
Daugiau ligonių – mažiau pinigų
Alfridas Bumblys,
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius
Teritorinė ligonių kasa ligoninėms už suteiktas paslaugas apmoka pagal metų pradžioje sudarytas sutartis. Jeigu įstaigos neviršija sutartinės sumos, joms apmokama pagal nustatytą įkainį. Jeigu paguldoma daugiau ligonių ir suma viršijama, tada įkainis mažėja. Kuo daugiau ligonių guldoma, tuo mažesnis įkainis. Tačiau ligoninės vis tiek guldo pacientus, nors joms ir neapsimoka. Kartais užtenka ir trumpalaikio ar ambulatorinio gydymo, todėl gydymo įstaigos turėtų atidžiau atrinkti tuos, kuriuos ilgiau stebėti ligoninėje būtina. Juolab kad dienos chirurgijos, skubios pagalbos paslaugas mes finansuojame maksimaliai, jos yra prioritetinės.
