Finansiniais nusikaltimais kaltinamo politiko skundą penktadienį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Vieno turtingiausių Lietuvos politikų V.Uspaskicho skunde teigiama, kad 1,5 mln. litų užstatas yra per griežta priemonė ir jau „prilygsta kriminalinei bausmei“, be to, dėl to jis patiria didelių finansinių nuostolių. Teismo posėdyje politikas aiškino, kad iš banko yra paėmęs didelius kreditus, už kuriuos mokamos palūkanos.
Galioti kardomąsias priemones birželio pradžioje paliko Vilniaus apygardos teismas. Teismo posėdyje V.Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis ir Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas skirtingai vertino faktą, kad V.Uspaskichas yra išrinktas į EP.
V.Sviderskis pareiškė, kad V.Uspaskichas jau yra įgijęs teisinę neliečiamybę, todėl kardomosios priemonės turi būti panaikintos. Prokuroras iš pradžių tvirtino, kad kardomosios priemonės savaime neturi būti naikinamos, bet teigė, esą skundas turi būti paliktas nenagrinėtas. Teisėjai atkreipus dėmesį, kad tokios galimybės įstatymas nenumato, kaltintojas pareiškė, kad skundą reikia atmesti.
Anot BNS kalbintų ekspertų, Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktai tiksliai nereglamentuoja, nuo kurio momento į EP išrinktas asmuo įgija europarlamentaro teisinę neliečiamybę.
Pirmasis EP posėdis vyks liepos 14 dieną. Prokurorai žada kreiptis į EP, kad neliečiamybė būtų panaikinta. Sunkiausias iš nusikaltimų, kuriais kaltinamas V.Uspaskichas, yra apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Už tai numatoma griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 4 metų.
Prokurorai įtaria, kad Darbo partija neapskaitė 25 mln. litų pajamų ir išlaidų, į valstybės biudžetą nesumokėjo 3,8 mln. litų, o neteisėtai gavusi dotacijas valstybei padarė didelę materialinę žalą.
Kaltinamieji baudžiamojoje byloje, be V.Uspaskicho, yra pati Darbo partija, vienas iš partijos vadovų parlamentaras Vytautas Gapšys, buvusi partijos centrinės būstinės vadovė Vitalija Vonžutaitė bei buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė.
V.Uspaskichas savo kaltę neigia.
Papildyta 12.42 val. V.Uspaskichas neatgavo 1,5 mln. litų užstato, bet jam panaikinta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tokį sprendimą penktadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, iš dalies patenkindamas finansiniais nusikaltimais kaltinamo politiko prašymą panaikinti skirtas kardomąsias priemones.
Papildyta 13.23 val. Teismas pabrėžė: „Kaltinamojo kaip EP nario darbas yra susijęs su jo nuolatiniu buvimu kitos valstybės teritorijoje.“
Tačiau Apeliacinio teismo neįtikino vieno iš turtingiausių Lietuvos politikų V.Uspaskicho argumentai, kad 1,5 mln. litų užstatas yra per griežta kardomoji priemonė ir jau „prilygsta kriminalinei bausmei“, be to, dėl to jis patiria didelių finansinių nuostolių.
„Kardomoji priemonė negali būti vertinama ekonomine prasme“, – nurodė teismas, pakeitęs birželio 8 dienos Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo abi kardomosios priemonės buvo paliktos galioti.
V.Uspaskichui taip pat panaikintas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su dviem kitomis kaltinamosiomis byloje – buvusia Darbo partijos centrinės būstinės vadove Vitalija Vonžutaite bei buvusia partijos finansininke Marina Liutkevičiene, taip pat su buvusia partijos darbuotoja Nijole Steponavičiūte, kuri sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.
V.Uspaskichas po teismo posėdžio sakė iš esmės esąs patenkintas sprendimu, nors dar kartą suabejojo, ar pagrįstai yra taikomas 1,5 mln. litų užstatas, kuris, politiko teigimu, yra „rekordiškai didelis.“ „Laisvė yra didesnė negu pinigai“, – žurnalistams sakė V.Uspaskichas.
Po teismo posėdžio tiek Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, tiek V.Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis sutiko, kad V.Uspaskichas jau turi teisinę neliečiamybę, nors pirmasis naujos kadencijos EP posėdis įvyks tik liepos 14 dieną. Anot šių teisinininkų, teisinė neliečiamybė politikui atsirado po to, kai V.Uspaskichą EP nariu pripažino Lietuvos institucija –Vyriausioji rinkimų komisija.
Prokuroras BNS patvirtino, kad jau ruošiamasi kreipimuisi į EP dėl V.Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo.
„Mes kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą prašydami pavesti generaliniam prokurorui kreiptis į EP“, – po teismo posėdžio sakė S.Verseckas.
