Vizito išvakarėse Vyriausybės komunikacijos departamentas nurodė, jog Lietuva ir Estija susiduria su dronų keliamais iššūkiais, todėl būtinas bendras bei koordinuotas atsakas.
Rusijos paveikti ukrainiečių dronai anksčiau šiemet buvo įskridę į abiejų šalių teritorijas – gegužę Rumunijos naikintuvai droną numušė Pietų Estijoje.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija yra nurodžiusi, jog „daugkartiniai Rusijos dronų įskridimai į Baltijos šalių, Lenkijos, Moldovos, Rumunijos ir kitų valstybių teritorijas rodo Rusijos vadovybės abejingumą žmonių gyvybėms, šalių suverenumui ir tarptautinės teisės normoms“.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Susitikime premjerai aptars ir paramos Ukrainai bei sankcijų Rusijai, taip pat regiono saugumo, krašto apsaugos klausimus, bendrus infrastruktūros projektus, gynybos pramonės bendradarbiavimą.
M. Sinkevičius pabrėžia, kad Baltijos ir Skandinavijos šalių bendradarbiavimo potencialas yra didelis, o Estijos vaidmuo čia – nepakeičiamas.
Savo ruožtu Estijos premjeras K. Michalas prieš susitikimą sakė, kad abi šalys turi labai panašų požiūrį į regiono saugumo situaciją, daug investuoja į gynybą bei remia Ukrainą.
Anot jo, itin svarbu tęsti šalis jungiančius didelius projektus, pirmiausia – europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“, taip pat glaudžiai bendradarbiauti ES, įskaitant derybose dėl kito ilgalaikio Bendrijos biudžeto.
Penktadienį prie M. Sinkevičiaus ir K. Michalo neformaliam Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimui prisijungs Latvijos premjeras Andris Kulbergas.
