„Girdžiu tas pozicijas, kad atskiri įstatymo straipsniai netinka, apie tai galime diskutuoti. O pasakyti, kad tas projektas (...) išmestinas, nežinau, kažkaip atrodo kaip Sizifo darbas. (...) Tai nerimta“, – Žinių radijui antradienį sakė M.Sinkevičius.
„Gerbkime vieni kitų darbą, išeikvojome daug jėgų ir pastangų. Aš suprantu, kad šis klausimas neša tam tikrą politinį krūvį, tą girdime, matome, suprantame. Bet pasakyti, kad ten viskas blogai, viskas nekeičiama, neliečiama... Na, ne Šv. Raštas tas LRT įstatymas. Manau, kad korekcijos jam įmanomos“, – pridūrė jis.
Naujausiame LRT įstatymo projekte, Seime įveikusiame pateikimo stadiją, numatyta įtvirtinti nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimą, sukurti naują LRT valdymo organą – valdybą, o tarybos narių skaičių didinti nuo 12 iki 15.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Siūloma keisti ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindus. Numatoma palikti tą pačią dviejų trečdalių balsų kartelę norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, išbraukiant reikalavimą surengti atvirą balsavimą.
Trečiadienį dėl šių pataisų prie Seimo rengiamas mitingas. Dalis žurnalistų bendruomenės teigia, jog toks priimtas įstatymas suvaržys LRT nepriklausomumą, ir įžvelgia pavojų žodžio laisvei.
M.Sinkevičius ragino protestuotojus būti aktyviais „ne tik gatvėje, ne tik skveruose, bet ir politinės teisėkūros procese“, teikti siūlymus.
„Į visus racionalius pasiūlymus, manau, galima atliepti ir (Seimo Kultūros – BNS) komitete, ir parlamento salėje“, – sakė politikas.
„Aš norėčiau, kad čia nebūtų padarytas šventasis LRT karas, kur diskusija nebevyksta, (...) kur jeigu tu politikas – tai tavo pasiūlymai kvaili, o jeigu tu žurnalistas – tai tavo pasiūlymai tiesiog idealūs ir nekvestionuotini praktiškai kaip Šv. Raštas“, – pridūrė jis.
LSDP vedlys taip pat teigė, jog Seimas turėtų atsižvelgti į įstatymo projektui pateiktas ekspertines išvadas.
Jis taip pat tvirtino, jog grupės Seimo narių atskiru pasiūlymu įregistruota idėja, kad LRT dirbtų pagal su Vyriausybe sudarytą viešųjų paslaugų sutartį, nesikėsinama į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą.
„Jeigu mes, kaip valstybė, sakykime, skiriame dėmesio šeimos tematikai, demografinei tematikai – kur tai yra blogai? Jeigu kultūrinei savimonei (skiriame dėmesio – BNS) ir sakome, kad va, reikėtų apie kultūrinę savimonę... Dezinformacijos tematika dirbame ir sakome, kad LRT, būkite mieli, dezinformacijos tema dirbate, nu bet reikia dar daugiau. (...) Kištis į turinį niekas neketina“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
„Kas čia turi tą kompetenciją ir gali sudėlioti tinklelį ir kiek turinio čia turi būti? Tiesiog bandoma pasakyti, kad yra tam tikros temos – šeimos, valstybės, patriotiškumo, kovos su dezinformacija, kad jos turėtų būti nacionalinio transliuotojo tematikoje, ir būtų šaunu, kad institucija, kuri išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, tas temas atlieptų“, – sakė LSDP pirmininkas.
„Nežinau, ar čia konfliktas yra, ar reikia jį taip užaštrinti, kad čia, suprask, politikai, kažkokie ten trys išminčiai sėdės ir padėlios LRT kažkokį tinklelį, kas ką turi šnekėti, kiek laiko šnekėti ir kiek laidų turi būti apie kažką“, – tvirtino politikas.
Grupė valdančiųjų siūlo, kad LRT veiktų pagal viešųjų paslaugų pavedimo sutartį, ši sutartis būtų sudaroma kas penkerius metus ir ji „turi garantuoti stabilų finansavimą visam jos galiojimo laikotarpiui ir užtikrinti redakcinę nepriklausomybę“.
Viešųjų paslaugų pavedimo sutarties projektą rengtų Kultūros ministerija kartu su LRT taryba, padedant Medijų tarybai kartu su LRT, teigiama pataisose.
Panašų LRT veiklos ir finansavimo modelį siūlė Interneto žiniasklaidos asociacija, kurios nariai yra didieji Lietuvos naujienų portalai.
