„Žmonių aktyvumas pasirašant peticijas rodo, kad dabartinė situacija ne tik netenkina, bet jie laukia konkrečių Seimo sprendimų, kurie padėtų nukentėjusiems žmonėms ir pagaliau nubaustų smurtautojus, priekabiautojus“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Seimas raginamas užtikrinti, kad vaikus internete viliojantys nusikaltėliai susilauktų bausmių, o tokia veikla būtų aiškiai kriminalizuota, taip pat skatinama keisti prievarta grindžiamo seksualinio smurto apibrėžimą, kai nukentėjusieji turi įrodyti, jog tinkamai priešinosi.
Be kita ko, siūloma seksualinį priekabiavimą darbe bausti ir tada, kai priekabiauja kolega. Šiuo metu sankcijų sulaukia tik vadovai ar kiti pavaldumo santykyje esantys asmenys.
Raginama seksualinį smurtą prieš vyrus laikyti vienodai rimtu nusikaltimu kaip ir smurtą prieš moteris bei už seksualinį priekabiavimą viešose vietose taikyti baudas, o seksualinę prievartą, naudojant prievartavimo narkotikus, laikyti sunkinančia aplinkybe.
Parašai bus perduoti praėjusiais metais Seimo sudarytai darbo grupei, kuriai pavesta peržiūrėti teisinį reguliavimą bei parengti pasiūlymus, siekiant sumažinti seksualinį priekabiavimą, smurtą, užtikrinti pagalbą nukentėjusiesiems.
Pastarosios nariai trečiadienį ketina pristatyti Seimui teikiamus pasiūlymus keisti seksualinio smurto sąvoką, griežtinti ir plėsti baudžiamąją atsakomybę už seksualinį priekabiavimą, numatyti atsakomybę už vaikų viliojimą skaitmeninėje erdvėje.
„Turime pripažinti, kad valstybė neužtikrina veiksmingos teisingumo ir pagalbos sistemos smurtą patyrusiems žmonėms. Moterims tenka nueiti kryžiaus kelius, kad įrodytų partnerio seksualinį smurtą, o vaikų, viliojamų seksualinių nusikaltėlių internete, šiandien negina joks įstatymas“, – teigia pataisas rengusios darbo grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė tikina, jog pakeitimai leis įgalinti nukentėjusiuosius drąsiau kalbėti apie patirtą smurtą, kreiptis pagalbos, o atsakingoms institucijoms – užtikrinti veiksmingą prevencijos ir teisingumo procesą.
Džinsų diena pradėta minėti 1992 metais Italijoje, ji gimė kaip atsakas teismo sprendimui, kuriuo buvo nutraukta išžaginimo byla, argumentuojant tuo, kad nukentėjusioji dėvėjo aptemptus džinsus, kurių esą nebūtų buvę įmanoma numauti be jos sutikimo.
Šis nutarimas sukėlė pasipiktinimą ir paskatino protestus: žmonės mūvėjo džinsus kaip simbolinę žinutę, kad apranga niekada negali būti laikoma sutikimu ar smurto pateisinimu.
Viena iš keturių moterų Lietuvoje teigia patyrusios fizinį arba seksualinį smurtą, tačiau didelė dalis šių atvejų lieka neištirti, nes vidutiniškai aštuoni iš dešimties nukentėjusiųjų apskritai nesikreipia pagalbos.
Informacijos apie seksualinį smurtą centro „Prabilk“ duomenimis, praėjusiais metais užregistruoti net 176 kreipimaisi, 125 iš jų atlikti telefonu, 32 elektroniniu paštu ir 19 per pokalbių programą. Tai yra daugiau nei 2024 metais (iš viso 56) bei 2023-aisiais (iš viso 22).
Tuo metu šiemet per sausio ir vasario mėnesius sulaukta 20 kreipimųsi.
