Ministerija iki 2027 metų pabaigos planuoja parengti senjorų vienišumo mažinimo programą

Kaip BNS nurodė ministerija, įgyvendinant auditorių rekomendacijas numatoma nustatyti vienišumo prevencijos ir mažinimo tikslą, jo matavimo metodus bei institucijas, atsakingas už vienišų vyresnio amžiaus žmonių atpažinimą.

Prieš rengiant programą taip pat planuojama atlikti vyresnio amžiaus žmonių gerovės analizę ir įvertinti vienišumo poveikį gyvenimo kokybei, socialinės bei sveikatos apsaugos sistemoms.

Ministerijos teigimu, programoje taip pat bus numatytos priemonės, skirtos mažinti vienišumą ir su jo pripažinimu susijusią stigmą.

SADM nurodo, kad šiuo metu kasmet finansuoja nevyriausybinių organizacijų projektus, kuriais vyresnio amžiaus žmonėms teikiama emocinė ir psichologinė pagalba telefonu.

Prie senjorų vienišumo mažinimo taip pat prisideda Kultūros ministerijos koordinuojama ir savivaldybėse įgyvendinama iniciatyva „Socialinis receptas“, kuria vyresnio amžiaus žmonės skatinami dalyvauti kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo ir kitose bendruomeninėse veiklose.

Kaip skelbė BNS, tarptautinio audito rezultatai parodė, kad Lietuvoje nėra nustatyta konkrečių pensinio amžiaus žmonių užimtumo tikslų, o vienišumą patiriantys senjorai dažnai nesulaukia reikalingos pagalbos.

Valstybės kontrolės atlikta apklausa parodė, kad 34,5 proc. vyresnio amžiaus respondentų per pastaruosius metus bent kartais jautėsi vieniši. Iš vienišumą patyrusių apklaustųjų 87 proc. nesikreipė pagalbos, o 52 proc. nedalyvavo veiklose, galinčiose sumažinti vienišumo jausmą.

Pasak auditorių, Lietuvoje vienišumas nėra išskirtas kaip savarankiška socialinės politikos problema, nėra nustatyta jo matavimo rodiklių, taip pat trūksta institucijos, atsakingos už sistemingą vienišų senjorų nustatymą.

Valstybės kontrolė rekomendavo SADM nustatyti vienišumo mažinimo tikslus, numatyti priemones vienišiems žmonėms atpažinti ir skatinti juos kreiptis pagalbos.

Tarptautinio audito metu devyniose valstybėse vertinta, kaip jos rengiasi visuomenės senėjimo keliamiems iššūkiams ir užtikrina vyresnio amžiaus žmonių gerovę.

Valstybės kontrolės duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje 28,8 proc. gyventojų buvo 60 metų ir vyresni, o iki 2100 metų ši dalis, prognozuojama, išaugs iki 43,5 procento.