„Mes norime rūpintis ne tik lietuviškai kalbančia, bet ir tautinių mažumų augančia jaunąja karta, kad jie ne šiaip būtų augantys šiame krašte, bet ir būtų šito krašto piliečiai. Taip pat kad šie papildomi valstybinės kalbos mokėjimo įgūdžiai leistų jiems lengviau po mokyklos baigimo tiek stoti ir įgyti kokybišką išsilavinimą, tiek integruotis į visuomenę gaunant jų išsilavinimo vertas karjeras“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė ministras.
Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai savo ruožtu piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.
Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad nuo rugsėjo tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Pasak G.Steponavičiaus, pasiruošimui dėstyti pagal naują tvarką šiemet skirta per 3 mln. litų.
„Tam, kad būtų pasiruošta mokyti tautinių mažumų mokyklose, yra baigiamas ruošti detalus priemonių planas, apimantis visų tautinių mažumų pedagogų mokymus, metodinės medžiagos, įskaitant vadovėlius, parengimą, ir papildomus priedus tiems mokytojams, kuri dirbs didesniais krūviais. Sumos šiais metais yra per 3 mln. litų, ir kartu su tautinių mažumų mokyklų atstovais mes tą pasirengimo planą įgyvendinsime“, – kalbėjo ministras.
Lietuvoje apie 90 proc. dalykų mokoma gimtąją kalba, nors pagal tarptautines normas, gimtąja kalba paprastai mokoma apie 60 proc. dalykų, likusieji – valstybine kalba, pažymi Lietuvos pareigūnai.
Oficialusis Vilnius taip pat teigia, kad naujosiomis nuostatomis lenkams nebus sudarytos blogesnės sąlygos nei turi lietuviai Lenkijoje.
Tačiau Lietuvos lenkų sąjunga tikina, kad dešimtys tūkstančių lenkų Lietuvoje nepritaria permainoms, kurias ji pavadino „priverstiniu gyvenimo normų nustatymu“.
