„Šiandien apsilankiau „ab“ spaustuvėje ir Karo muziejuje. Labai į atmintį įsirėžė spaustuvės savininkės Birutės žodžiai: „Veikėme (sovietmečiu – aut. past.) pogrindyje, dabar, po 36-erių metų, vėl esame pogrindyje“. Tai yra nenormali situacija.
Ši spaustuvė yra vienas unikaliausių, realių, dar išlikusių eksponatų, muziejinė vertybė, kuri rodo, kaip Lietuvos piliečiai veikė rezistencijoje, kaip mes priešinomės Rusijos okupantams.
Vienintelis Lietuvoje toks objektas, pogrindžio spaustuvė, kuri nebuvo rasta Sovietų Sąjungos pareigūnų, nebuvo sunaikinta. Nors sakė, kad veiks tik dvejus metus, veikė dešimt. Ir dabar mes patys norime užbaigti darbą, kurio nesugebėjo padaryti rusai – sunaikinti tokį objektą“, – teigė spaudos konferenciją prie Karo muziejaus ketvirtadienio rytą surengęs R.Kaunas.
Ministras patikino, kad Karo muziejaus direktorei Ritai Malinauskienei, priėmusiai sprendimą nuo rugpjūčio 6 d. nebepratęsti panaudos sutarties su „ab“ spaustuve galiojimo, pritrūko žmogiškumo, nebiurokratinio supratimo.
R.Kauno teigimu, nepaisant to, kad „ab“ spaustuvė – privatus šeimos turtas, lygiai taip pat 1979 m. Lietuvos piliečiai, organizuodami tokią rezistenciją savo privačiame turte ir stūmę save, savo šeimą, laisvę į nesaugią padėtį, negalvojo tuo metu, kas jiems naudinga ar nenaudinga, galvojo, kad reikalinga Lietuvai – žodžio laisvė, lietuviškas raštas.
„Ėmė, rankomis kasė tunelius, rankomis surinkinėjo spausdinimo mašinas, kad galėtų išsaugotų mūsų lietuvišką žodį. Šiandien, 2026 m., mes sakome, kad valstybė negali prisidėti prie tokio unikalaus paveldo. Tai yra nesuprantama“, – pabrėžė ministras.
Anot jo, valstybė juk prisideda prie privačių pensijų fondų, perka paslaugas iš privačių mokyklų, klinikų – tokie precedentai yra ir mechanizmai veikia.
„Šis objektas privalo būti apsaugotas ir paliktas ateitiems kartoms, kaip realus neginkluoto pasipriešinimo pavyzdys – ne nuotraukomis ant sienų“, – kalbėjo R.Kaunas.

