„Kibernetinių išpuolių ir prevencija, ir didinimas galimybių ją sustabdyti visą laiką augs. Tai bus daroma nuolat, nepriklausant nuo pirmininkavimo“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
„Tai procesas yra, su kuriuo susidūrė pasaulis šiandien dienai, visas pasaulis ir JAV“, – kalbėjo ministras.
Anksčiau trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė, kad rūpestis kibernetiniu saugumu neturi baigtis su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai.
Taip pat komiteto vadovas kritikuoja, jog kibernetinio saugumo problema susirūpinta per vėlai, neatsižvelgus į anksčiau ne kartą NSGK išsakytus raginimus. Seimo komitetas anksčiau yra kreipęsis į Vyriausybę, jog skirtų lėšų keturiems papildomiems etatams Ryšių reguliavimo tarnybai, kad Saugumo incidentų tyrimų skyrius (CERT-LT) dirbtų ir savaitgaliais, ir kiaurą parą, tačiau klausimas pradėtas spręsti tik po kibernetinės atakos prieš Lietuvos naujienų portalus gegužę.
Vyriausybė trečiadienį pirmininkavimo laikotarpiui įsteigti laikiną galimų kibernetinio saugumo incidentų pasekmių valdymo grupę, kuri organizuotų ir koordinuotų pasirengimą, informuotų visuomenę ir spaudos atstovus galimų kibernetinių incidentų metu. Esant finansinėms galimybėms, taip pat bus atliktas valstybės institucijų interneto svetainių atsparumo įsilaužimams testavimas, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
Viena iš saugumo priemonių – viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo stiprinimas.
Protokoliniu sprendimu Vyriausybė pavaldžioms institucijoms pavedė sugriežtinti informacinių išteklių administravimo kontrolę bei užtikrinti veiklas, prisidedančias prie kibernetinių grėsmių suvaldymo. Viešojo administravimo institucijoms informacines sistemas turės saugoti naudodamos Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo kibernetinio saugumo priemones.
Siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą ilgalaikėje perspektyvoje Vidaus reikalų ministerijai pavesta identifikuoti kritinės svarbos informacinės infrastruktūros objektus, Krašto apsaugos ministerijai – parengti jų gynybos planus.
Saugumo priemonės
Viena iš saugumo priemonių – viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo stiprinimas. Bus organizuojamos viešojo ir privataus sektorių atstovų diskusijos dėl apsaugos nuo kibernetinių atakų sprendimų diegimo ir iki 2013 metų rugsėjo 1 dienos pateikti siūlymai Vyriausybei.
Dar birželį numatoma įsteigti ir kibernetinio saugumo konsultacinę tarybą, sudarytą iš viešojo, privataus ir švietimo sektorių atstovų, kuri analizuotų kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę ir teiktų siūlymus dėl jos gerinimo. Vidaus reikalų ministerijai iki spalio 1 dienos taip pat pavesta parengti Kibernetinio saugumo įstatymo projektą.
Pastarosiomis savaitėmis garsiai apie kibernetinį saugumą imta kalbėti po to, kai buvo atakuotos naujienų svetainės delfi.lt, 15min.lt, kiti portalai. Valstybės saugumo departamentas savo veiklos ataskaitoje birželį prognozavo, kad prasidėjus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, itin sustiprės Rusijos žvalgybos bei saugumo tarnybų, vykdomosios valdžios institucijų dėmesys ES svarstomiems klausimams ir su jais dirbantiems asmenims.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pasisakęs, kad prieš populiariausią Lietuvos portalą delfi.lt šiemet surengtos atakos yra svarbus signalas prieš Lietuvai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Lietuva ES pirmininkauti pradeda liepos 1 dieną.
