„Jeigu teigiami sprendimai yra Lenkijoje, tai natūralu, galima daryti išvadą, kad teigiami sprendimai bus ir Lietuvoje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ministras.
Apie tai, jog Vašingtonas pritarė nuolatiniam karių buvimui Lenkijoje, praėjusią savaitę pranešė šios šalies prezidento Karolio Nawrockio užsienio politikos patarėjas Marcinas Przydaczas po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Šiuo metu Lenkijoje dislokuota apie 10 tūkst. JAV karių – tai antras pagal dydį amerikiečių karinis kontingentas Europoje po Vokietijos. Vis dėlto dauguma šių karių yra dislokuoti rotaciniu, o ne nuolatiniu pagrindu.
R. Kauno teigimu, šiuo metu JAV karių rotacija Europoje yra peržiūrima, tačiau procesas juda į pabaigą, todėl konkrečius terminus bei datas tikimasi išgirsti artimiausiu metu.
Jis taip pat tikino šia tema kalbėjęs su NATO pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi (Alexusu Grinkevičiumi) bei Jungtinių Valstijų politine komanda ir išgirdęs teigiamas žinutes.
Birželio pabaigoje prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sakė, kad amerikiečiai galutinį sprendimą dėl karių rotavimo Lietuvoje ateities turėtų priimti per kelias savaites.
Kaip rašė BNS, Lietuvoje rotaciją šią vasarą baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių. Jie iš Lietuvos išvyko Vašingtonui peržiūrint ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje.
Amerikiečiai Lietuvoje reguliariai dislokuodavo karių batalionus nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Šiuos sustiprintus batalionus paprastai sudarydavo tūkstantis ar daugiau karių su įvairia kovine technika.
Lietuva yra nurodžiusi, jog yra pasirengusi priimti iki 1,5 tūkst. JAV karių.
