„Šiek tiek yra vėloka. Laiko labai nedaug. Šitie procesai nėra labai paprasti. Net jeigu kažką ir keisti, reikia, kad savivaldybės kelios susitartų, reikia, kad įstaigų vadovai susidėliotų, susiplanuotų pacientų pervežimus, srautus. Savivaldybės pasirūpintų socialinio taksi paslauga ten, kur galbūt kažko neliktų. Tai yra ilgi procesai“, – antradienį Seime žurnalistams dėstė ministras.
Jis taip pat teigė nenorintis šio klausimo „užkrauti kažkam kitam ant galvos“, kai iki Seimo rinkimų liko pusantrų metų, o prie ministerijos vairo stos kitas asmuo.
„Atsakingiau būtų, jeigu jau imiesi, paimti viską padaryti iki galo pačiam“, – teigė A.Veryga.
Jis stebėjosi medikų bendruomenės raginimais tęsti sveikatos sistemos tinklo pokyčius, kai jų anksčiau esą nebuvo.
Aš nelabai suprantu, kodėl dabar atsibudo dalis bendruomenės.
„Trupučiuką keista šita situacija. Aš nelabai suprantu, kodėl dabar atsibudo dalis bendruomenės. Buvo laikas, kada to palaikymo mums labai reikėjo tai pačiai ministerijai, manau, ir politikams reikėjo aiškaus ženklo, ko reikia, ko nereikia. Kodėl yra dabar atsibusta? Aišku, geriau vėliau negu niekada“, – komentavo ministras ir neatmetė galimybės, kad ligoninių tinklo pertvarkos klausimas, jei bus palaikymas, į Seimo posėdžių salę grįš.
„Jeigu matysiu, kad yra palaikymas, jeigu yra kolegų palaikymas Seime, jeigu yra prezidentūros palaikymas, jeigu yra medikų bendruomenės, pacientų palaikymas, aš tikrai šitą darbą darysiu, aš jo niekaip nesišalinu, nebijau prisiimti atsakomybės. Bet reikia suprasti, kad aš vienas šitų sprendimų padaryti negaliu, kad ir kaip norėčiau, kad ir kokios kas iš manęs tikėtųsi lyderystės“, – tvirtino A.Veryga.
Teiraujantis, gal esant naujai Seimo daugumai yra garantija, kad ligoninių tinklo pertvarka būtų patvirtinta, ministras nespėliojo.
„Nežinau, tokios diskusijos dar nebuvo su dauguma. Nedrįsčiau dabar spėlioti“, – sakė jis ir nenurodė, ar reforma, jeigu su ja visgi eitų į Seimą, keistųsi.
„Mes ir dabar nesėdim rankų sudėję. Esam paprašę Europos reformų biuro pagalbos. Pradžioj prašymas buvo vienokio turinio, nes tikėjomės, kad Seime tie įstatymai vis tik bus priimti, mes galėsim pagal vieną scenarijų judėti į priekį. Dabar paprašėm truputį kitos pagalbos, pagalvoti apie pilotinius projektus regionuose, kur yra geranoriškumas iš merų, savivaldybių tarybų, kad tarptautiniai ekspertai šiek tiek padėtų vietos politikams. Galbūt ir nuvykti į vietas, kur tinklai egzistuoja. Pamatyti, kad niekas ten nieko nesugriovė, ir kad ten, kur baisiai paišoma, gyventojų sveikata yra geresnė negu mūsų“, – pasakojo A.Veryga.
„Juk tikslas yra ne tinklas. Ne tinkle yra esmė. Ne esmė, kur ligoninių kiek yra. Esmė yra, kad žmonėms būtų laiku suteiktos paslaugos tokios, kurios leistų žmogui pasveikti, išgyventi. Kad mūsų pacientai rečiau sirgtų, o susirgę gautų kompetentingą pagalbą“, – pažymėjo jis.
Ligoninių pertvarkos planą Seimas jau buvo patvirtinęs birželį, bet jį, dėl galimos prieštaros Konstitucijai, vetavo prezidentė. A.Verygos matymu, neįgyvendinus pertvarkos, procesai šalies ligoninėse tapo „nevaldomi“.
„Pačios savivaldybės jau dabar skyrius uždarinėja vasarą, kai nėra medikų. Tai ir yra nevaldomas procesas. Tai, ko labiausiai bijojom, kad įvyks, dabar vyksta. Ir panašu, kad tai gali suveikti vėlgi toms pačioms savivaldybėms kaip motyvatorius ieškoti sprendimų. Nustoti kalbėti visokias nesąmones – išsaugosim ligoninę, nes ją kažkas nori uždaryti. Niekas jų nenori uždaryti.
Yra paslaugų, kurių bendruomenei tikrai reikia. Nereikia griauti infrastruktūros, į kurią suinvestuoti nemaži pinigai. Viską galima išsaugoti, tik reikia protingai susidėlioti paslaugas, kurios šiandien kai kur yra arba išvis neteikiamos, arba yra su didele rizika teikiamos“, – dėstė ministras.
Kai kurios savivaldybės, anot A.Verygos, išreiškė norą įsitraukti į pilotinį tinklo pertvarkos projektą.
„Kai kurios jau yra norus išsakę ir ieškosi didesnių gydymo įstaigų, prie kurių galėtų jungtis. Su keliomis savivaldybėmis diskusija jau dabar vyksta“, – minėjo ministras, bet konkrečių savivaldybių neįvardijo.
Inicijuoti viešą diskusiją dėl sveikatos sistemos tinklo optimizavimo, į ją įtraukiant ir sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą, neseniai paragino Lietuvos medikų sąjūdis.
Tęsti reformas, tik jas gal kiek kitaip pristatyti visuomenei, skatino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aš gavau patikinimą iš pono Verygos, kad reformos bus tęsiamos. Tiesa, jos bus tęsiamos apgalvotai, – po susitikimo su A.Veryga rugpjūčio pradžioje teigė prezidentas.
– Viena iš tokių reformų galėtų būti tas pats sveikatos apsaugos sistemos tinklas, tiktai, žinoma, ne gąsdinant žmones, ne darant kažkokius nepamatuotus pareiškimus, kurių prasmės iš karto net neįmanoma suprasti, o vis dėlto labai aiškiai deklaruojant, ko ta reforma yra siekiama, kokios gali būti tos reformos pasekmės ir, svarbiausia, kokie yra galutiniai tos reformos tikslai.“
Konstatavęs, kad Seime politinės valios jo bandytai inicijuoti ligoninių pertvarkai nėra, anksčiau A.Veryga šio klausimo Seime žadėjo nebekelti.
