Vyriausybė pirmadienį pasitarime kol kas nutarė nesvarstyti galutinio projekto, kuriuo siekiama pažaboti spekuliavimą žeme. Premjeros atstovė spaudai Jarda Paukštienė BNS pranešė, jog ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis paprašė papildomų derinimų dėl siūlomų pakeitimų.
„Yra pateikti pasiūlymai, juos šiek tiek atidėjome, galbūt dar šiek tiek pašlifuosime. Pačioje darbo grupėje buvo šiokių tokių nesutarimų, todėl nenorėčiau čia dabar šnekėti. Vyriausybė apsispręs, o tada žiūrėsime dėl pačios eilės“, – Vyriausybė žurnalistams sakė D.Matulionis.
„Yra labai daug sklypų, kurie yra nenaudojami žemės ūkio veiklai. Jie yra įsigyti dėl tam tikrų spekuliacinių motyvų. Įvertinę tarptautinę patirtį, ypač tose šalyse, kur žemės ūkis sudaro didelę BVP dalį – ar Vokietiją, ar Daniją – ten yra įvesti tam tikri apribojimai, kuriuos mes irgi norėtume įvesti, kad apribotume spekuliaciją žeme, norėčiau pabrėžti – žemės ūkio paskirties, tai yra ši žemė turi būti dirbami – tokia yra principinė pozicija“, – sakė D.Matulionis.
Esminis Vyriausybei siūlomas pakeitimas yra tas, kad žemės ūkio paskirties žemę galėtų įsigyti ne kiekvienas pageidaujantis, o tik teisės aktais nustatyti pirkėjai bei valstybė. Siūloma nustatyti eilę, kas turėtų pirmenybę įsigyti žemės sklypą.
Vyriausybė pasitarime turėjo svarstyti dvi alternatyvas. Viena jų siūlo, kad pirmenybę turinčių žemės pirkėjų eilėje po sklypo bendraturčių būtų valstybė, po jos – sklypo kaimynai, o paskutiniai – parduodamo sklypo naudotojai.
Ministro pirmininko kancleris nekomentavo, ar dėl projekto nebus sulaukta pasipriešinimo iš sklypų savininkų, kuriems bus reguliuojamas jų žemės pardavimas.
„Nenorėčiau čia komentuoti, aš manau, kad svarbiausias tikslas turėtų būti, kad mūsų žemė būtų dirbama“, – sakė D.Matulionis.
Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas teigė siūlantis dėl pardavimo eilės leisti spręsti Žemės fondui, kuris remtųsi Vyriausybės patvirtinta tvarka.
„Kai kurios žemdirbių organizacijos sako, kad kaimynai turėtų turėti pirmumą. Bet jeigu yra ne vienas kaimynas, o keli – kas tada nustatys (pirkėją – BNS). Mes manome, kad šitą veiksmą reikėtų patikėti Žemės fondui, kad jis Vyriausybės patvirtinta tvarka nustatytų eiliškumą“, – sakė E.Raugalas.
Žemdirbių atstovai laikosi nuomonės, kad valstybė eilėje turi būti paskutinė – ketvirta po bendraturčių, kaimynų bei žemės sklypo naudotojų. Būtent tokia sistema, anot žemdirbių, sukurtų mažesnę biurokratinę naštą. Vyriausybės atstovų teigimu, siekiama, kad Lietuvoje žemė būtų naudojama ūkininkavimui ir ūkių didinimui.
„Užsieniečiams pardavimas šiuo atveju nėra liečiamas – kai baigsis pereinamasis laikotarpis ir bus ta žemė pardavinėjama, tik bus įvesti papildomi reikalavimai, kad ne bet kas pirktų, o kas vykdo žemės ūkio veiklą“, – aiškino D.Matulionis.
Projekte rašoma, kad norima išvengti atvejų, kai į žemę investuojama kaip į nekilnojamąjį turtą, siekiant vėliau ją pelningai parduoti neretai užsieniečiams ar užsienio kapitalo įmonėms, bei paskatinti ją dirbti.
E.Raugalas teigė, jog spekuliacijų mastas „griežtai nežinomas“.
„Prokuratūra turėtų pasakyti tą mastą. Mes jo griežtai nežinome. Bet tarkime, šiuo metu vyksta valstybinių miškų pardavimas – reali pirkimo vertė vidutiniškai yra du kartus didesnė negu yra rinkos vertė“, – Vyriausybėje kalbėjo E.Raugalas.
Ribojimai dėl žemės pardavimo negaliotų sodų sklypams.
Žemės ūkio ministerijos teigimu, per metus Lietuvoje maždaug už 23 mln. litų parduodama beveik 7 tūkst. mažų žemės sklypelių, kurių didesnę dalį galėtų įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkai.
