Ministrų kabinetas pritarė Kultūros ministerijos parengtai Vyriausybės išvadai, kuria siūlyta pritarti Seimo narių konservatoriaus Vytauto Juozapaičio, demokratės Agnės Jakavičiūtės-Miliauskienės ir buvusio parlamentaro „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos siūlymui nustatyti, kad Kultūros paso paslaugos būtų teikiamos ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams, tačiau pasiūlyti parlamentarams juos tobulinti.
Pagal siūlymą, nuo 2028 metų Kultūros pasu galėtų naudotis ir apie 100 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų, o nuo 2029 metų – apie 10 tūkst. lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje besimokančių asmenų, išskyrus veikiančius sankcionuotose valstybėse.
Vis tik Vyriausybė nepritarė parlamentarų siūlymui Kultūros paso finansavimą sieti su savivaldybių socialiniais ir ekonominiais rodikliais.
Visiems programos dalyviams turėtų būti sudaromos vienodos galimybės naudotis paslaugomis, o vienam asmeniui tenkanti suma būtų apskaičiuojama programai skirtas lėšas padalijus iš bendro gavėjų skaičiaus.
Be kita ko, Ministrų kabinetas nepritarė parlamentarės „valstietės“ Aušrinės Norkienės siūlymui, jog Kultūros paso gavėjų rate atsidurtų senjorai.
Kultūros ministerija yra nurodžiusi, kad nėra aiškiai apibrėžta senjoro sąvoka, o dabartinis Kultūros paso finansavimo modelis ir paslaugos orientuoti į vaikus bei mokinius. Senjorų galimybes naudotis kultūros paslaugomis siūloma didinti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, Socialinio recepto iniciatyva.
Projektams įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Skaičiuojama, kad nuo 2028 metų ikimokyklinukų įtraukimui kasmet reikėtų ne mažiau kaip 1,4 mln. eurų, o informacinės sistemos pakeitimams ir viešinimui – dar bent 100 tūkst. eurų.
Nuo 2029 metų lituanistinių mokyklų mokinių įtraukimui kasmet reikėtų ne mažiau kaip 140 tūkst. eurų, dar bent 50 tūkst. eurų – sistemos priežiūrai ir techniniam tvarkymui. Dėl to projektus siūloma svarstyti kartu su 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektu.
Šiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Šiemet Kultūros paso programai skirta beveik 5,2 mln. eurų, arba beveik 1,2 mln. eurų daugiau nei pernai. Vienam mokiniui tenkanti metinė suma siekia 14 eurų.
Šiuo metu sistema naudojasi beveik 350 tūkst. 1–12 klasių mokinių, o nuo rugsėjo prie jų turėtų prisijungti apie 24 tūkst. priešmokyklinio ugdymo programas lankančių vaikų. Kultūros paso paslaugų rinkinį sudaro daugiau kaip 6 tūkst. kultūrinės edukacijos veiklų.
Kultūros paso administravimo, jo finansavimo, indeksavimo pagal savivaldybių socialinius ir ekonominius rodiklius tvarka būtų reglamentuojama kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Paso programa pradėta įgyvendinti 2018 metais, siekiant daugiau moksleivių įtraukti į kultūrinę veiklą ir edukacijas.
