Liūdną žinią 15min patvirtino Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Taip, deja, bet pirmoji premjerė paliko mūsų gretas. Užuojauta.
Tai buvo žmogus, kuris išmokė tarnystės, profesionalaus atsidavimo darbui, atsidavimo vieni kitiems, Lietuvos žmonėms.
Netekome labai iškilaus, svarbaus žmogaus, kuris daug prisidėjo kuriant nepriklausomą demokratinę Lietuvą“, – sakė J.Olekas.
Pirmoji Vyriausybės vadovė
Kazimira Prunskienė buvo pirmoji Lietuvos vyriausybės vadovė po nepriklausomybės atkūrimo, aktyviai dalyvavusi šalies politikoje kelis dešimtmečius.
1943 metais Švenčionių rajono Vasiuliškės kaime gimusi K.Prunskienė Vilniuje baigė vidurinę mokyklą ir universitete įgijo ekonomistės išsilavinimą, vėliau tapo ekonomikos mokslų daktare, profesore. Devintojo dešimtmečio pabaigoje, nepriklausomybės judėjimo laikotarpiu, tapo liaudies deputate.
-
Pirmoji vyriausybė šiandien: K.Prunskienė sulaukė ypatingo svečio
-
K.Prunskienės dukra – apie prieš 7-erius metus politikę ištikusį insultą: be galo skaudu matyti artimąjį tokį bejėgį
-
Pirmajai nepriklausomos Lietuvos premjerei – 80 metų: kaip Kazimira Prunskienė gyvena dabar?
-
Vytenis Andriukaitis: Kalba skirta K.Prunskienės 80-mečiui
-
Pirmoji nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė mini 35-metį
-
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl Kazimiros Prunskienės mirties
K.Prunskienė kartu su kitais signatarais 1990-ųjų kovo 11-ąją pasirašė Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą ir netrukus tapo pirmąja po nepriklausomybės atkūrimo ministre pirmininke. Tais metais, Lietuvai siekiant pripažinimo, ji susitiko su JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos vadovais.
„Mes rinkomės iš profesionalų – pavaduotojai Algirdas Brazauskas ir Romualdas Ozolas buvo iš skirtingų politinių jėgų. Darniai komandoje dirbome ir šiandien galime drąsiai žiūrėti vienas kitam į akis, žinodami, kad sunkiu metu garbingai atlikome savo misiją“, – minint Vyriausybės dvidešimtmetį 2010-aisiais sakė K.Prunskienė.
Iš premjerės posto K.Prunskienė pasitraukė 1991 metų sausį, prieš pat kruvinuosius sausio 13-osios įvykius prie Televizijos bokšto, kai Aukščiausioji Taryba atšaukė prieštaringai vertintą jos vadovaujamos Vyriausybės nutarimą pakelti maisto produktų kainas.
K.Prunskienė aktyviai Lietuvos politikoje veikė ir vėlesniais metais – ji buvo Seimo narė 1996-2008 metais, o kairiųjų Vyriausybėje 2004-2008 metais buvo žemės ūkio ministrė.
Ji yra vadovavusi Lietuvos moterų partijai, Naujosios demokratijos/Moterų partijai, Naujosios demokratijos partijai, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai, Lietuvos liaudies partijai, sovietinės okupacijos metais priklausė Komunistų partijai.
Lemtingas insultas
2012 metais K. Prunskienė patyrė insultą, po jo labai sutriko moters kalba, ir K. Prunskienė į aktyvią politiką dėl sveikatos būklės nebegrįžo. Nelaimė ekspremjerę ištiko, kai ji rengėsi su bičiuliais minėti savo 69-ąjį gimtadienį. Ji po insulto, nepaisant didelių pastangų, taip ir neatsigavo ir gyveno prižiūrima artimųjų.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo K.Prunskienę persekiojo šešėlis dėl galimo bendradarbiavimo su sovietų KGB.
Ne vienus metus trukusį teismų maratoną 2011 metų sausį užbaigė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai neskundžiama nutartimi panaikino Liustracijos komisijos sprendimą. Ši komisija anksčiau vienbalsiai buvo pripažinusi, kad politikė sovietinės okupacijos metais slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.
