M.Lukšienė gimė 1913 metų rugpjūčio 20 dieną Vienoje.
Mokslinę veiklą ji pradėjo kaip literatūros tyrėja (yra parengusi spaudai Jono Biliūno, Simono Daukanto raštus), o vėliau tyrinėjo švietimo istoriją: parašė sintezes knygoms „Lietuvių literatūros istorija: Feodalizmo epocha“ (autorė su kitais, 1957 m.), „Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai“ (autorė su kitais, 1983 m.).
Kultūrinininkė yra žinoma kaip švietimo reformos pradininkė: ji prisidėjo prie Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – „Tautinės mokyklos koncepcija“ (1988 m.), „Lietuvos švietimo koncepcija“ (1992 m.), „Lietuvos švietimo reformos gairės“ (1993 m.), „Bendrojo lavinimo mokyklos programos“ (1994 m.) sukūrimo.
„Visi stovėjome viename Baltijos kelyje, visi dirbome kitame Baltijos kelyje. Dirbome jausdamiesi Europoje, ėjome į humanistinę, demokratinę, o kartu ir tautos visuomenę, pasiryžę keistis, bet savu keliu – atviri pasaulio vertybėms ir suvokdami savo kultūrinį bendrumą“, – yra sakiusi M. Lukšienė.
M.Lukšienė buvo apdovanota pirmuoju Švietimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklu, 1994-aisiais jai įteiktas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas, 2003 m. ji apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi už nuopelnus Lietuvos švietimui.
Ji apdovanota ir vienu garbingiausių UNESCO apdovanojimų – Jano Amoso Komenskio medaliu.
