„Gamtosaugininkai primena, jog šie paukščiai yra itin jautrūs, todėl miške pastebėjus kurtinį nereikėtų smalsauti, o kuo greičiau pasišalinti, kitaip gali būti sutrikdytas jų veisimasis“, – rašoma pranešime.
Gamtininkų teigimu, tuoktuvių metu kurtiniai nuožmiai kaunasi dėl patelių dėmesio, kartais šios kovos baigiasi ir silpnesniojo žūtimi.
Šiuo metu gamtininkai ir miškininkai bendromis pastangomis atnaujina duomenis apie tikslias tuoktuvių buvimo vietas.
„Pastebėjus kurtinį miške ir žinant tikslias koordinates, kurias galima matyti iš padarytos nuotraukos, labai kviečiame pasidalinti šia informacija su gamtininkais, įvedant duomenis į visiems atvirą biologinės įvairovės duomenų bazę biomon.lt“, – teigė tarnybos ornitologė Gintarė Grašytė.
Jos teigimu, patikrinti reikia didelius plotus, todėl gamtininkai ir miškininkai to padaryti nespėja. Dėl to svarbu suvienyti jėgas, norint išsaugoti šiuos sengirių gyventojus.
Kurtinys – vienas rečiausių ir didžiausių Lietuvos paukščių, įtrauktas į Raudonąją knygą, saugomas visoje Europoje, steigiant „Natura 2000“ teritorijas.
Kurtinių patinų visoje Lietuvoje priskaičiuojama apie tris šimtus.
Anot gamtininkų, kalakutui dydžiu nenusileidžiantys įspūdingo grožio paukščiai nyksta dėl sparčios buveinių kaitos, fragmentacijos, tuoktuvių trikdymo, klimato kaitos ir plėšrūnų įtakos.
Tyrimais nustatyta, kad brandos sulaukia vos penkiolika iš šimto išsiritusių jauniklių.
